Tas pats maistas skirtingu paros metu organizmą veikia ne vienodai. Ar tikrai vakarienė po aštuntos vakaro trukdo lieknėti, ar būtina pusryčiauti ir koks valgymo laikas palankiausias? Biotechnologė, mitybos ir aktyvaus ilgaamžiškumo ekspertė, kalbėdama su gydytojų portalu, paaiškino, kur slypi esmė, o kur tik įprotis.
Kalorijų lygtis ne viską paaiškina
Mūsų organizmas negyvena pagal principą „gavai kalorijų, iškart išleidai". Visos sistemos turi savo biologinius ritmus, susietus su dienos ir nakties kaita. Organizmo darbą veikia miegas, šviesa, fizinis aktyvumas, pakankamas vandens kiekis, emocinė būsena ir, žinoma, maisto kokybė bei laikas. Audinių jautrumas insulinui paprastai būna didesnis pirmoje dienos pusėje ir palaipsniui mažėja, tad tas pats valgis skirtingu metu gali sukelti skirtingą atsaką.
Kas iš tiesų nutinka vėlai pavalgius
Artėjant nakčiai organizmas natūraliai persijungia į kitokį darbo režimą, todėl vėlyvas valgymas gali paveikti gliukozės ir insulino kiekį po valgio, o kartu su kitais veiksniais ir kūno masės dinamiką. Tačiau teigti, kad vien vakarienės laikas nusprendžia, priaugsite svorio ar ne, negalima.
Vėlyvą valgymą dažnai lydi kiti įpročiai: žmogus dieną praleidžia normalų valgį, vakare pajunta stiprų alkį, renkasi kaloringesnį maistą, valgo prie televizoriaus ir blogiau kontroliuoja porciją. Po vėlyvos vakarienės dažnai praleidžiamas pusrytis, dieną alkis auga, o vakare apetitas dar stipresnis. Taip susidaro uždaras ratas.
Ką rodo tyrimai su 2 485 žmonėmis
Tyrimai rodo, kad ankstesnis kalorijų pasiskirstymas dieną gali duoti pranašumą siekiant sumažinti ar išlaikyti kūno masę. Tyrimuose, kuriuose dalyvavo 2 485 žmonės, ankstesnis kalorijų paskirstymas buvo susijęs su papildomu maždaug 1,75 kilogramo svorio sumažėjimu, palyginti su vėlesniu pasiskirstymu.
Vieno teisingo pusryčių laiko nėra
Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jautrumą insulinui, nes per parą organizmo gebėjimas efektyviai panaudoti gautą gliukozę keičiasi. Tačiau vieno teisingo pusryčių laiko nėra. Vienam žmogui pusryčiai aštuntą padeda išlaikyti stabilų apetitą dieną ir nepersivalgyti vakare, kitam patogiau pirmą valgį nukelti vėlesniam laikui. Daug svarbiau stebėti, kas vyksta toliau: jei pusryčių nebuvimas sukelia stiprų alkį, kuris vakare virsta persivalgymu, toks ritmas greičiausiai netinka.
Esmė ne vien laikrodyje, o visame valgymo ritme. Kai maistas paskirstomas nuosekliau ir anksčiau, organizmui lengviau su juo susidoroti, o vakare nekyla pagunda griebtis to, ko ryte pritrūko.