Kodėl meliono su medumi derinys kelia ginčus ir kam jo iš tiesų vengti

Melioną mitybos specialistai tarpusavyje vadina maisto egoistu. Jis nemėgsta kaimynų lėkštėje, o labiausiai, pasak populiarios nuomonės, medaus. Tačiau būtent čia ir prasideda ginčas, kuris gydytojų kabinetuose trunka dešimtmečius. Vieni sako, kad meliono ir medaus baimė yra grynas mitas, kiti įspėja, kad toks desertas gali tapti tikru smūgiu kasai. Tiesa, kaip dažnai nutinka, slypi ne pačiame derinyje, o tame, su kuo dar melioną dedame į lėkštę.

Iš kur atsirado baimė

Vienas Saratovo medicinos mokslo centro profesorius, medicinos mokslų daktaras, pasakoja, kad nuomonė apie meliono ir medaus žalą istoriškai susiformavo veikiama ajurvedos tradicijos ir natūropatų. Jie rėmėsi prielaida, kad melionas virškinamas labai greitai, o medus yra sunkus produktas. Esą jų susitikimas skrandyje gali skatinti toksinų susidarymą, o tai veda prie nevirškinimo ir apsinuodijimo.

Tačiau šiuolaikinė įrodymais grįsta medicina šį pasakojimą vertina kitaip. Anot profesoriaus, meliono virškinimas trunka ne ilgiau kaip 30 minučių, o medus šį procesą tik truputį pristabdo. Skrandžio sultys sukuria sąlygas, kurios neleidžia vystytis toksiniam rūgimui. Melionas daugiau nei 90 procentų sudarytas iš vandens, be to, turi skaidulų ir fruktozės. Medus savo ruožtu yra gliukozės ir fruktozės angliavandenių rinkinys. Sveiko žmogaus organizmui nėra jokios kliūties juos virškinti kartu.

Vis dėlto ir profesorius pripažįsta, kad per didelė porcija gali sukelti sunkumą pilve. Be to, melionas priklauso aukšto glikemijos indekso produktams, o kartu su medumi tai lemia staigų insulino išsiskyrimą ir didelį kasos krūvį. Būtent šis argumentas ir suartina dvi priešingas stovyklas.

Kita barikadų pusė

Priešingoje pusėje stoja prevencinė dietologė, mitybos specialistė ir natūropatė. Ji įsitikinusi, kad melionas apskritai nepakenčia jokios kaimynystės, o medus šį derinį paverčia ypač sunkiu. Melionas pats savaime itin gausus paprastųjų cukrų, fruktozės ir sacharozės, o kartu turi tankių pluoštinių skaidulų. Medus yra koncentruotas grynos gliukozės ir fruktozės sirupas. Kai šie du angliavandenių milžinai susitinka skrandyje, susidaro kritinė glikemijos apkrova.

Jos teigimu, medus veikia kaip katalizatorius, kuris akimirksniu paspartina ir taip aktyvius meliono minkštimo rūgimo procesus. Vietoj ramaus skaidymo žarnyne prasideda audringas fermentacijos procesas. Sveikam žmogui toks desertas gali baigtis sunkiu pilvo pūtimu, skausmingais spazmais ir osmosiniu viduriavimu. Žmonėms, turintiems atsparumą insulinui, suriebėjusias kepenis ar metabolinį sindromą, toks mišinys gali išprovokuoti pavojingą gliukozės ir insulino šuolį.

Keturi deriniai, kurių geriau vengti

Mitybos specialistė dietologė įspėja, kad melionas pavojingas ne tik su medumi. Ji išvardijo dar keturias kombinacijas, kurios gali baigtis virškinimo sutrikimu.

Pirmoji yra melionas su pieno ar raugintais pieno produktais. Kartu su pieno baltymu melionas pradeda rūgti tiesiai skrandyje, o pieno rūgšties bakterijos konfliktuoja su fermentais, skaidančiais meliono cukrus. Toks derinys gali išprovokuoti ūmų viduriavimą, dieglius, pykinimą ir lėtinio gastrito paūmėjimą.

Antra kombinacija, melionas su gyvūniniais baltymais, mėsa, paukštiena ar kiaušiniais. Mėsa virškinama apie 3–4 valandas, o jei po jos suvalgysite gausų vandeningą melioną, skrandis tiesiog persipildys. Tai ištempia skrandžio sieneles, sukelia sunkumą, raugėjimą ir gali išprovokuoti rėmenį.

Trečias pavojingas derinys yra melionas su alkoholiu. Alkoholis dirgina skrandžio ir žarnyno gleivinę, o meliono skaidulos ir cukrus šį procesą dar labiau apsunkina. Be to, saldus melionas ir alkoholis kartu dvigubai apkrauna kasą ir kepenis, todėl dažnai baigiasi stipriu pūtimu ir viduriavimu.

Ketvirta kombinacija, melionas su šaltu vandeniu ar lediniais gėrimais. Šaltas skystis sukelia tulžies latakų spazmus ir paspartina nevisiškai suvirškinto maisto evakuaciją iš skrandžio į žarnyną. Melionas, pats gausus vandens ir skaidulų, ir taip skatina žarnyno darbą, o su šaltu vandeniu šis poveikis daug kartų sustiprėja.

Kaip valgyti melioną be pasekmių

Ekspertai sutaria dėl vieno: melioną geriausia valgyti tuščiu skrandžiu, kaip savarankišką užkandį. Kad pilvo nesukeltų, verta laikytis kelių laiko tarpų. Po valgio palaukite 2–3 valandas, kol imsitės meliono. O suvalgę melioną, bent 40–60 minučių negerkite vandens, arbatos ir nevalgykite kitų produktų.

Tik laikantis šių intervalų, melionas ramiai pasisavins, atiduos organizmui vertingus antioksidantus, kalį ir silicį, o pilvo pūtimo ir žarnyno uždegimo neišprovokuos. O jei po valgio liko sėklų, neskubėkite jų išmesti. Iš meliono sėklų galima pasigaminti ir naudingą augalinį gėrimą, primenantį pieną, kurį vertina tie, kas mėgsta eksperimentuoti virtuvėje be gyvūninių produktų.