Dauguma žmonių, rinkdamiesi arbatą, ieško konkrečios rūšies — žaliosios, juodosios ar oolong. Tačiau GABA arbata nėra rūšis. Tai būdas, kuriuo apdorojami arbatos lapai, ir būtent jis lemia, kodėl šis gėrimas veikia nervų sistemą kitaip nei įprasta arbata.
Pavadinimą ši arbata gavo nuo gama-aminosviesto rūgšties, kuri angliškai vadinama GABA. Ši medžiaga kaupiasi arbatos lapuose fermentacijos metu. Dietologai pastebi, kad būtent dėl jos šis gėrimas įdomus savo poveikiu nervų sistemai — jis padeda nuimti įtampą, tačiau neleidžia prarasti koncentracijos.
Kas slypi lapuose
Be gama-aminosviesto rūgšties, GABA arbatoje yra polifenolių, katechinų, kalio ir taninų. Šios medžiagos paaiškina, kodėl gėrimas vertinamas ne tik dėl raminančio poveikio, bet ir dėl bendro poveikio organizmui.
Kaip teisingai užplikyti
GABA arbata nėra pati kaprizingiausia, tačiau ir jai galioja kelios taisyklės. Jei verdate įprastame puodelyje, atsimerkite 3 gramus arbatos 250 mililitrų vandens, kurio temperatūra siekia 90–95 laipsnius, ir palaikykite 3–5 minutes. Jei perlaikysite, arbata taps karti.
Mėgstantiems praliejimo būdą rekomenduojama atlikti 6–8 praliejimus, pradedant nuo 5–10 sekundžių ir kiekvieną kartą ilginant laiką 10 sekundžių. Vandens temperatūra turėtų būti 85–95 laipsniai, o 100–120 mililitrų vandens reikės 3–6 gramų arbatos.
Yra ir šalto užplikymo būdas: 500 mililitrų šalto vandens imamas vienas pakelis arba 3 gramai arbatos, o gėrimas laikomas šaldytuve 6–8 valandas.
Iš kur ji atsirado
GABA arbata atsirado dėl mokslinio eksperimento, o ne dėl tradicinės arbatos kultūros. Šiandien ją renkasi tie, kurie nori sumažinti įtampą, bet nenori prarasti dėmesio — pavyzdžiui, darbo metu, kai kava per daug stimuliuoja, o raminamieji per daug slopina.
Arbata nėra panacėja nuo visų negalavimų, tačiau tiems, kurie ieško švelnesnės alternatyvos kavai, ji gali tapti vertu pasirinkimu. Svarbiausia — atkreipti dėmesį į sudėtį perkant ir neperlaikyti užplikant.