Ant jogurto etiketės parašyta „cukrus", jūs jį pastebite ir padedate atgal į lentyną. Bet kai toje pačioje vietoje stovi „gliukozės-fruktozės sirupas" arba „vaisių sulčių koncentratas", ranka pati tiesiasi pirkti, nes skamba daug sveikiau. Štai šis triukas ir yra visa problema.
Bėda ne ta, kad mes valgome cukrų, druską ir transriebalus, o ta, kad darome tai patys to nepastebėdami ir gauname kelis kartus daugiau, nei planavome. Kaip skaityti etiketes, kad nesuklystume, paaiškina vaikų mitybos ir sveikatos specialistė.
Cukrus retai vadinamas cukrumi
Cukrus etiketėje beveik niekada neįvardijamas tuo vienu žodžiu. Gamintojai turi dešimtis kitų pavadinimų, kuriais išbarsto saldumą po visą sudedamųjų dalių sąrašą ir sukuria įspūdį, kad jo čia nėra daug. Sudėjus visus tuos vardus į vieną vietą, vaizdas pasikeičia. Sudedamosios dalys sąraše eina mažėjančia mase tvarka, tad jei cukrus, kad ir kokiu vardu pasislėpęs, užima pirmą ar antrą vietą, produktas iš esmės yra desertas, net jei tai jogurtas ar fitneso batonėlis.
Dažniausiai cukrus slepiasi vaikiškuose varškės sūreliuose, jogurtuose su priedais, musliuose, granoloje, greito paruošimo dribsniuose, padažuose, duonoje, bandelėse, supakuotose sultyse ir fitneso užkandžiuose. Pavadinimai gali būti įvairiausi: sirupai, tokie kaip gliukozės-fruktozės, kukurūzų, ryžių, topinambų, agavų ar klevų sirupas ir melasa; grynieji cukrūs, tarp jų cukranendrių cukrus, rudasis cukrus, fruktozė, dekstrozė, maltozė, sacharozė, laktozė; ir dar maskavimosi variantai, pavyzdžiui, vaisių sulčių koncentratas, vaisių tyrė, medus, agavų nektaras ar cukranendrių kristalai.
Druska turi savo sinonimus
Druska etiketėje taip pat gali slėptis po įvairiais junginiais, kurie duoda tą patį poveikį: sulaiko skysčius, kelia kraujospūdį, apkrauna inkstus. Jei produkte yra skonio stipriklių ar konservantų su natriu, druskos ten yra ir greičiausiai su atsarga. Druskos gausu dešrelėse, kumpyje, šoninėje, konservuose, sūriuose, duonoje ir kepiniuose, padažuose bei prieskonių mišiniuose, kulinarijos skyriaus gatavuose patiekaluose, traškučiuose ir sūriuose užkandžiuose.
Pavadinimai irgi įvairūs: tiesiog valgomoji, jūros ar Himalajų druska; cheminiai junginiai, tokie kaip natrio glutamatas (E621), natrio nitritas (E250), natrio benzoatas (E211), natrio citratas (E331) ar fosfatai (E339–E343); ir tokios formos kaip sojų padažas, hidrolizuoti baltymai, mielių autolizatas ar mielių ekstraktas.
Transriebalai, kurių geriau visai nevartoti
Transriebalai yra dirbtinai pakeisti riebalai, susidarantys hidrinant augalinį aliejų. Jie kelia „blogojo" cholesterolio (MTL) lygį, mažina „gerąjį" (DTL), skatina uždegimą ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja juos visiškai pašalinti iš raciono. Jei sudėtyje matote žodžius „hidrintas" arba „iš dalies hidrintas", tai transriebalai.
Tad kitą kartą, kai stovėsite prie lentynos, neieškokite tik žodžio „cukrus" ar „druska". Pažvelkite į pirmas dvi sudedamųjų dalių eilutes ir į tuos sinonimus, kurie skamba gražiau, nei yra iš tikrųjų. Būtent juose dažniausiai slypi tas kiekis, kurio sąmoningai niekada nepasirinktumėte.