Žodis „detoksas" skamba viliojančiai — tarsi viena žolelė galėtų išvalyti viską, kas organizme susikaupė. Kalendra šiuose pasakojimuose figūruoja ypač dažnai, ir ne be reikalo. Tačiau tarp reklaminės kalbos ir to, ką iš tiesų rodo mokslas, yra nemenkas tarpas.

Kalendra — tai augalo Coriandrum sativum lapai. Tuo pačiu žodžiu dažnai vadinamos ir to paties augalo sėklos, kurios virtuvėje naudojamos kaip prieskonis. Svarbu juos skirti, nes lapų ir sėklų cheminė sudėtis skiriasi.

Žalumynuose daugiau chlorofilo, vitamino C, vitamino K ir įvairių antioksidantų. Sėklose dominuoja eteriniai aliejai, ypač linaloolas, ir kitos riebaluose tirpios medžiagos. Todėl ir jų poveikis, ir paskirtis virtuvėje nėra vienodi.

Maža sauja, daug vitaminų

Maža kalendros sauja beveik nekeičia patiekalo kaloringumo, tačiau prideda vitaminų ir mineralų. Žalumynuose gausu vitamino K, svarbaus kraujo krešėjimui, kraujagyslių ir kaulų būklei. Nemažai ir vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą ir antioksidacinę apsaugą, o beta karotinas ir vitaminas A rūpinasi akių, odos bei gleivinių sveikata.

Iš mineralų pirmiausia verta paminėti kalį, kuris reguliuoja vandens balansą ir palaiko širdies bei kraujagyslių darbą. Yra ir kalcio bei magnio — jie reikalingi kaulams, dantims ir nervų sistemai. Geležis padeda pernešti deguonį ir saugo nuo mažakraujystės.

Mažesniais kiekiais kalendroje aptinkama mangano, vario, cinko ir seleno, kurie prisideda prie antioksidacinės apsaugos ir fermentų veiklos. Todėl reguliarus kalendros dėjimas į salotas, sriubas ar padažus pamažu uždengia dalį vitamino K, C, A, kalio ir geležies poreikio — ypač tiems, kurių racione žalumynų stinga.

Detoksas — kur baigiasi mokslas, o kur prasideda rinkodara

Detoksikacijos su kalendra tema iš esmės gerokai išpūsta rinkodaros, tačiau už jos slypi tam tikras mokslinis pagrindas.

Kalendroje yra flavonoidų, polifenolių, chlorofilo ir kai kurių sieros turinčių medžiagų, kurios eksperimentiniuose ir nedideliuose klinikiniuose tyrimuose rodė gebėjimą surišti sunkiuosius metalus ir gerinti kepenų bei inkstų veiklą.

Chelatinimas — tai procesas, kai tam tikros molekulės sudaro kompleksus su metalų jonais ir padeda juos pašalinti. Tyrimuose su gyvūnais ir nedidelėse žmonių grupėse kalendros ekstraktai, reguliariai vartojami keturias–šešias savaites, sumažino kadmio ir gyvsidabrio kiekį kraujyje bei audiniuose.

Vis dėlto svarbu suprasti ribas. Didelių atsitiktinių imčių tyrimų su žmonėmis kol kas nepakanka, o kalbama apie koncentruotus ekstraktus, o ne apie atsitiktinai į salotas įmestą porą šakelių. Kalendra maiste netaps visaverčiu detoksikacijos protokolu apsinuodijus sunkiaisiais metalais.

Detoksas iš esmės nėra vienkartinis „išsivalymas" — tai nuolatinis kepenų, inkstų, žarnyno ir odos darbas. Kalendra gali tapti raciono dalimi, kuri šių sistemų veiklą palaiko, tačiau realių apsinuodijimų atveju gydymo ji nepakeičia.

Tad šią aromatingą žolelę verta laikyti ne „stebuklingu valikliu", o tuo, kas ji iš tiesų yra — skaniu būdu kasdien papildyti racioną vitaminais ir mineralais, kurių žalumynuose dažnai pritrūkstame.