Virti burokėlį greita ir paprasta, bet virimas turi vieną negražią pusę, kurią pastebi tik tada, kai į kriauklę išpili raudoną vandenį. Kartu su juo išleidžiama ir didelė dalis to, dėl ko burokėlį apskritai verta valgyti — sultingumo, saldumo ir to subtilaus mineralinio skonio. Kepant folijoje visa tai lieka uždaryta viduje, o pats burokėlis tampa karameliškai saldus, neprarasdamas nieko.
Kodėl folija, o ne puodas
Skirtumas slypi pačioje gaminimo logikoje. Kai burokėlis verda, vanduo iš jo ištraukia cukrų, aromatą ir spalvą — būtent todėl po virimo puode lieka tirštas, tamsiai raudonas skystis, kurio gaila išpilti. Kepant folijoje vanduo tiesiog nenaudojamas, o burokėlis kepa savo pačių sultyse. Tai ir yra pagrindinis argumentas: keptas burokėlis išsaugo viską, ką virtas atiduoda.
Yra ir kasdieniškesnių priežasčių. Kepimas folijoje reikalauja mažiau nešvarių indų, o apie verdantį puodą nereikia nuolat rūpintis, kad vanduo neužvirtų per stipriai ir neišbėgtų. Užtenka įdėti burokėlius į orkaitę ir maždaug valandą jais užsiimti kitais reikalais.
Kaip kepti visą burokėlį: hibridinis būdas
Paprasčiausias būdas išties neblogas — tiesiog suvynioti nuplautą, nenuluptą burokėlį į foliją ir kepti, kol suminkštės. Tačiau yra ir gudresnis, vadinamasis hibridinis metodas, kuris sujungia virimą ir kepimą. Jis retai kada nuvilia, o rezultatas būna pastebimai sultingesnis.
Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių. Į patį žemiausią lygį pastatykite karščiui atsparų indą su karštu vandeniu — jis keps metu skleis garą. Burokėlius dėkite ant didelio folijos lapo, geriausia perlenkto dviem ar trimis sluoksniais, ir palikite tarp jų tarpą arba kiekvieną suvyniokite atskirai, kad visi keptų tolygiai. Iš folijos suformuokite sandariai uždarytą paketą ir padėkite jį ant grotelių virš indo su vandeniu, orkaitės viduryje.
Šitaip sukuriama uždara, garais prisotinta aplinka. Drėgnas oras šilumą perduoda kur kas geriau nei sausas, todėl burokėlis iškepa greičiau, o sandarus folijos paketas viduje sulaiko visą aromatą ir sultis. Kepkite 60–90 minučių, priklausomai nuo burokėlių dydžio. Ištraukę iš orkaitės atidenkite foliją ir palikite 5–10 minučių ataušti. Tada nuimkite žievę — po kepimo ji beveik pati slysta, o jei reikia, palaikykite burokėlį trumpai po tekančiu vandeniu.
Kaip kepti supjaustytą burokėlį
Jei norite greičiau, burokėlį galima nulupti iš karto ir supjaustyti skiltelėmis ar ketvirčiais. Taip kepimo laikas sutrumpėja, o intensyvus saldus skonis išlieka. Supjaustytus gabalėlius apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais, išdėliokite vienu sluoksniu ant folija išklotos skardos ir kepkite 200 laipsnių temperatūroje 20–25 minutes. Tada apšlakstykite medaus ir citrinos sulčių mišiniu ir kepkite dar 3–5 minutes. Toks burokėlis tinka kaip garnyras prie keptos mėsos ar žuvies.
Geras patarimas: medumi verta naudotis ne tik kepant, bet ir maišant salotų užpilus, nes jis gražiai pabrėžia burokėlio saldumą. Prie kepto burokėlio puikiai dera ir riešutai, ir citrusiniai vaisiai, o iš sūrių geriausiai — ožkos sūris.
Ką su juo daryti toliau
Keptas burokėlis yra universali bazė. Su grietinės ir krienų užpilu jis virsta saldžiai aštriu salotu, ypač kai saldumą sustiprina kepimas. Graikiškų riešutų, ožkos sūrio ir medaus derinys kepant folijoje perauga į šiltą, sotų patiekalą. O paskrudintos burokėlio skiltelės su citrinos ir medaus glajumi tinka prie vakarienės vietoje įprasto garnyro.
Jei visko nesuvalgysite iškart, nuluptą keptą burokėlį laikykite sandariame stikliniame inde. Šaldytuve jis išsilaiko dvi tris dienas ir laukia, kol prireiks salotoms ar užkandžiui. Svarbiausia — nevirinti, nes tada vėl grįžtama prie to, nuo ko viskas prasidėjo: saldumas iškeliauja į vandenį, o ne į lėkštę.