Jei po 50 vakarienė vis dažniau nusikelia į vėlyvą vakarą, o ryte vis tiek norisi pradėti nuo kažko sotaus, problema gali būti ne vien kalorijos. Kartais svarbu ir laikrodis. Rutgerso universiteto tyrimas, kuriame dalyvavo 47 moterys nuo 50 iki 79 metų su antsvoriu ar nutukimu, parodė, kad valgymo langas gali turėti reikšmės ne tik svoriui, bet ir tam tikroms mąstymo užduotims.
Tyrimo schema buvo gana paprasta, ir būtent todėl ji įdomi. Visos dalyvės turėjo sumažinti dienos racioną 500 kalorijų. Vėliau jos buvo padalytos į dvi grupes. 26 moterims buvo pasiūlyta valgyti ne ilgiau kaip devynias valandas per dieną, o kita grupė laikėsi įprastesnio režimo, maždaug 12 valandų per dieną. Praktikoje tai reiškė, kad dalis moterų valgydavo nuo 10:00 iki 18:00, o jų valgymo langas vidutiniškai siekė 8,2 valandos.
Per šešis mėnesius abi grupės vidutiniškai numetė po 6 kilogramus 800 gramų. Tai svarbus momentas, nes jis neleidžia šio darbo pavirsti paprasta stebuklingo režimo reklama. Svoris krito ne dėl vienos gudrybės, o dėl bendro kalorijų deficito. Tačiau čia istorija nesibaigia. Moterys, kurių valgymo langas buvo trumpesnis, parodė dar vieną rezultatą — joms pagerėjo erdvinio planavimo ir problemų sprendimo testai.
47 moterys ir du skirtingi dienos ritmai
Šio tyrimo vertė slypi ne dideliuose pažaduose, o tiksliame palyginime. Moterys buvo labai panašioje situacijoje: panašus amžius, panaši kūno masė, tas pats tikslas mažinti kalorijas. Skirtumas atsirado ten, kur dažnai jo net neieškoma — laike, per kurį suvalgomas visas dienos maistas.
Kai valgymas suspaudžiamas į 8–9 valandas, dienai atsiranda aiškesnė struktūra. Kūnas ilgiau lieka be naujų užkandžių, o vakaras nebetampa nuolatiniu papildomu valgymo laiku. Nereikia to romantizuoti. Tai nėra stebuklingas apsivalymas nuo visų mitybos klaidų. Bet toks ritmas, panašu, gali padėti ne tik mažinti energijos kiekį, bet ir sukurti sąlygas, kurios palankesnės smegenų darbui.
Svarbu ir tai, ko tyrime nepamatė. Nebuvo reikšmingo skirtumo atliekant daugiagudres užduotis ar vertinant reakcijos greitį. Vadinasi, kalbėti apie visų kognityvinių funkcijų šuolį būtų per drąsu. Bet ir to, ką pamatė tyrėjai, pakanka, kad prie šios schemos būtų žiūrima rimčiau.
Kodėl trumpesnis valgymo langas veikia ne tik svarstykles
Viena iš priežasčių gali būti labai paprasta: organizmui patinka ritmas. Kai vakarienė baigiasi anksčiau, naktis nebėra pratęsta virškinimo maratonu. Kūnas turi ilgesnį laiką be naujo maisto, o tai gali daryti įtaką tam, kaip jis tvarkosi su energija ir poilsiu. Šiame tyrime svarbiausia ne teorinis miego ir cukraus kiekio modelis, o realus rezultatas: moterys, kurios valgė suspaustame lange, sprendė dalį užduočių geriau.
Tuo pat metu nereikia pamiršti, kad šešių mėnesių rezultatas yra bendras. Abi grupės mažėjo beveik vienodai, nes abi gavo tą pačią 500 kalorijų mažinimo rekomendaciją. Būtent todėl trumpesnis valgymo langas čia atrodo kaip papildomas sluoksnis, o ne kaip vienintelis atsakymas. Jis nepridėjo magijos, bet, panašu, padėjo smegenims ir kūnui dirbti tvarkingiau.
Šis skirtumas svarbus moterims po 50 dar ir dėl to, kad šiame amžiaus tarpsnyje dažnai susikerta keli dalykai: lėtesnė medžiagų apykaita, didesnė rizika priaugti svorio, o kartu ir didesnis susirūpinimas dėl atminties bei dėmesio. Net jei pats tyrimas neįrodo priežasties ir pasekmės visam gyvenimui, jis aiškiai rodo kryptį, kuri verta dėmesio.
Ką reiškia 8 valandos, kai įprasta gyventi 12
Skirtumas tarp 12 valandų ir 8,2 valandos iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelis. Iš tikrųjų jis keičia visą dieną. Jei valgymas prasideda ryte ir baigiasi vakare po darbo, kūnas beveik neturi ilgesnės pauzės. Jei maistas telpa į trumpesnį langą, atsiranda daugiau aiškumo: kada valgoma, kada nevalgoma, kada kūnas ilsisi, o kada dirba su gauta energija.
Beje, tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui tinka tas pats grafikas. Tyrime dalyvavo moterys nuo 50 iki 79 metų, kurios turėjo antsvorio ar nutukimo problemą. Tai gana konkreti grupė. Iš jos negalima automatiškai daryti išvados apie visus, kurie nori gyventi sveikiau. Tačiau galima pasakyti kai ką kuklesnio ir naudingesnio: jei žmogui tinka aiškus ritmas ir jis sugeba jo laikytis, trumpesnis valgymo langas gali būti daugiau nei tik mada.
Ypač tada, kai tikslas nėra vien numesti kelis kilogramus. Šis tyrimas rodo, kad valgymo laikas gali paliesti ir tai, kaip sekasi planuoti, orientuotis ar spręsti problemas. Ne visus smegenų testus. Ne visą atmintį. Bet pakankamai daug, kad tema nebūtų nurašyta kaip paprastas intervalinis mitybos triukas.
Kas iš to lieka skaitytojui
Po 50 maistas tampa ne tik energijos šaltiniu. Jis tampa ir dienos tvarkaraščiu. Vieni žmonės praranda apetitą ryte, kiti vakare užstringa ties užkandžiavimu, treti apskritai jaučiasi taip, lyg valgytų nuolat. Šis tyrimas primena, kad ritmas kartais svarbus tiek pat, kiek ir lėkštės turinys.
47 moterų darbas nėra paskutinis žodis, bet jis suteikia labai aiškų signalą. Jei valgymo langas trumpesnis, o dienos energija suvaldoma geriau, galima tikėtis ne tik lengvesnio kūno, bet ir šiek tiek aštresnės galvos. Ir galbūt būtent tai yra svarbiausia žinia moterims po 50: nereikia rinktis tarp svorio ir smegenų. Kartais tas pats režimas padeda abiem.