Rudenį rankos pačios tiesiasi prie vitaminų lentynos: „o gal trūksta? tegul būna". Tačiau vitaminas D nėra toks paprastas, kaip atrodo. Gerdamas jį be aiškios priežasties gali ne tik išmesti pinigus, bet ir susidurti su rimtomis pasekmėmis, nes šio vitamino perteklius pavojingas ne mažiau nei jo trūkumas.
Ar saulė pasiėmė vitaminą su savimi?
Vitaminas D iš tiesų gaminasi odoje veikiant ultravioletiniams spinduliams, ir tai nėra gamintojų išgalvotas argumentas. Tačiau kiek jo pasigamins, priklauso nuo daugybės dalykų: metų laiko, geografinės platumos, paros laiko, odos spalvos, amžiaus. Rudenį ir žiemą natūrali sintezė krenta beveik iki nulio. Dienas leidžiame biuruose nuo devynių iki šešių, susisupame į paltus ir šalikus, o tos retos minutės lauke dažniausiai tenka apsiniaukusiam orui. Taigi taip, saulė pasiėmė ir vitaminą D, bent jau tą, kuris gaminasi natūraliai.
Kada verta pasidaryti tyrimą
Norint žinoti tiksliai, egzistuoja kraujo tyrimas, matuojantis 25(OH)D, tai yra 25-hidroksivitaminą D. Šis rodiklis parodo, ar organizmui vitaminas pakankamas. Tyrimą ypač verta atlikti, jei trūkumas jau anksčiau buvo nustatytas, jei yra ligų, trikdančių vitamino įsisavinimą ar apykaitą (virškinimo trakto, kepenų, inkstų problemos), arba kai gydytojas mato kitų rizikos veiksnių. Kai kuriais atvejais medikas skiria profilaktinį vartojimą ir be laboratorinės kontrolės, tačiau sprendimas visada priklauso nuo konkretaus žmogaus, jo sveikatos, amžiaus ir gyvenimo būdo.
Kaip gerti, kad veiktų
Vitaminas D tirpsta riebaluose, todėl jį reikia vartoti kartu su maistu, kuriame yra riebalų. Nereikia specialiai pilti šaukštą aliejaus, pakanka įprasto sotaus valgio, o kapsulės gerti tuščiu skrandžiu neverta. Taip pat svarbu reguliarumas: jei vitaminas skirtas profilaktikai ar gydymui, kapsulė „kartą per savaitę, kai prisimenu" neveiks. O didžiausia klaida — traktuoti vitaminą D kaip nekalta priedą, kurį galima gerti bet kokia koncentracija. Didelėmis dozėmis jis gali pakelti kalcio kiekį kraujyje, o tai grėsminga rimtomis komplikacijomis.
Kaip perskaityti etiketę
Ant pakuotės paprastai nurodomi tarptautiniai vienetai, TV, arba IU, jei preparatas užsienietiškas. Galima pamatyti 400, 1000, 2000 TV ir daugiau, tai yra skirtingos dozės. Vitaminas D dažnai slepiasi keliuose preparatuose vienu metu: polivitaminuose, moteriškuose kompleksuose, preparatuose su kalciu. Prieš įsigydami dar vieną indelį, patikrinkite jau vartojamų priemonių sudėtį, galbūt kartojate tą pačią dozę.
Etiketėje galima sutikti dvi formas: D2 (ergokalciferolį) ir D3 (cholekalciferolį). Prieduose dažniau naudojamas D3. Abi formos didina vitamino kiekį, tačiau skiriasi efektyvumu ir veikimo trukme.
Ar galima trūkumą atpažinti be tyrimo?
„Pradėjau nuolat pavargti", „visą laiką norisi miego", „nėra nuotaikos", „jėgų užtenka tik darbui ir serialui" — nė vienas šių požymių savaime neįrodo vitamino D trūkumo. Nuovargį gali lemti miego trūkumas, stresas, mažakraujystė, skydliaukės problemos, emocinis perdegimas ir dar keliolika priežasčių. Jei nuovargis nepraeina, tai priežastis eiti pas gydytoją, o ne į vaistinę.
Didesnė trūkumo rizika kyla tiems, kurie retai būna saulėje, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tamsesnę odą (melaninas mažina vitamino sintezę), gyvenantiems šiaurinėse platumose ar sergantiems virškinimo trakto, kepenų ar inkstų ligomis. Atskirai apie vitaminą D verta pasitarti su gydytoju nėštumo ir žindymo metu, taip pat jei vartojate vaistus, veikiančius vitamino ir kalcio apykaitą.