NAD+: kas tai, kuo skiriasi pirmtakai ir ko apie juos dar nežinome

NAD+ (nikotinamido adenino dinukleotidas) yra kofermentas, dalyvaujantis praktiškai visose ląstelių energijos gamybos reakcijose, taip pat DNR taisymo ir ląstelių signalų procesuose. Tai ne vitaminas ir ne maistinė medžiaga – tai molekulė, kurią organizmas gaminasi pats iš pirmtakų.

Susidomėjimą lėmė stebėjimas, kad NAD+ kiekis audiniuose su amžiumi mažėja. Iš to kilo idėja jį papildyti – ir visa dabartinė „ilgaamžiškumo papildų“ kategorija.

Kodėl NAD+ negeriamas tiesiogiai

Tai pirmas dalykas, kurį verta žinoti. NAD+ molekulė didelė ir nestabili, todėl geriama ji į ląsteles nepatenka taip, kaip norėtųsi. Dėl to papilduose naudojami pirmtakai – medžiagos, iš kurių organizmas NAD+ pasigamina pats.

• Niacinas (vitaminas B3, nikotino rūgštis) – seniausiai žinomas pirmtakas. Didelėmis dozėmis sukelia paraudimą, o kaip vaistas cholesteroliui buvo atmestas po didelio tyrimo.
• Niacinamidas (nikotinamidas) – paraudimo nesukelia, plačiai naudojamas ir pigus.
• Nikotinamido ribozidas (NR) – naujesnė forma, parduodama prekės ženklo pavadinimais.
• Nikotinamido mononukleotidas (NMN) – labiausiai reklamuojama forma, taip pat brangiausia.

Visos šios formos NAD+ kiekį kelia. Skiriasi kaina, apykaitos kelias ir tyrimų kiekis – bet ne pats principas.

Ką rodo tyrimai su žmonėmis

Daugiausia žmonių duomenų sukaupta apie NMN. 2024 metais žurnale „Cureus“ paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje apibendrinti 10 atsitiktinių imčių tyrimų su 437 dalyviais, kurių vidutinis amžius buvo 58 metai, o vidutinė stebėjimo trukmė – 9,6 savaitės.

• Pagerėjo ėjimo greitis, šešių minučių ėjimo atstumas ir kai kurie gyvenimo kokybės rodikliai.
• Nepagerėjo rankos gniaužimo jėga, raumenų masė ir kūno sudėties rodikliai.
• Bendra autorių išvada suformuluota atsargiai: fizinio pajėgumo rodikliai pagerėjo nereikšmingai, o preparatas buvo gerai toleruojamas.

Autoriai nurodė ir ribotumus: nedidelės imtys, trumpa trukmė ir didelis nevienalytiškumas, dėl kurio metaanalizės atlikti nepavyko.

Taigi bendras vaizdas toks: NAD+ kiekį pakelti galima, ir tai išmatuota. Ar tai lėtina senėjimą ar gerina sveikatą – kol kas neįrodyta, o tyrimai per trumpi, kad į šį klausimą apskritai galėtų atsakyti.

Kodėl rodiklio pokytis nėra rezultatas

Tai bendresnė pamoka, kuri šioje srityje ypač aktuali. Medicinos istorijoje ne kartą nutiko, kad teisingai pakeistas biologinis rodiklis klinikinės naudos nedavė.

Ryškiausias pavyzdys yra to paties vitamino B3 istorija: niacinas kėlė „gerąjį“ DTL cholesterolį, todėl atrodė logiška, kad jis saugos širdį. 25 673 pacientų tyrime HPS2-THRIVE naudos širdies ir kraujagyslių įvykiams nebuvo, užtat padaugėjo naujai nustatyto diabeto, sunkių infekcijų ir kraujavimų atvejų.

Todėl teiginys „papildas pakėlė NAD+ kiekį“ yra tikras, bet nepakankamas. Reikšmingas klausimas – ką tai pakeitė žmogui, ir į jį kol kas atsakymo nėra.

Saugumas ir praktinės pastabos

• Tirtomis dozėmis NMN ir kiti pirmtakai toleruojami gerai, sunkių nepageidaujamų reiškinių nefiksuota.
• Ilgalaikio vartojimo duomenų nėra – ilgiausi tyrimai trunka kelis mėnesius.
• Sergantiems onkologinėmis ligomis NAD+ didinančių papildų vartojimą būtina aptarti su gydytoju.
• Didelės niacino dozės nėra tas pats, kas niacinamidas ar NMN – jos turi savo riziką.
• Kainos skirtumas tarp formų didžiulis, o įrodymų skirtumas – ne.

Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.