Moliūgų sėklų aliejus spaudžiamas iš aliejinio moliūgo (Cucurbita pepo) sėklų. Tradiciškai jis gaminamas Austrijoje ir Slovėnijoje, kur sėklos prieš spaudžiant paskrudinamos – todėl aliejus tamsiai žalias, beveik juodas, o skonis riešutinis. Nespaudžiant skrudintų sėklų gaunamas šviesesnis ir švelnesnis aliejus.
Perkant verta iš karto susigaudyti viename dalyke, kurį reklama paprastai sulieja: moliūgų sėklos, moliūgų sėklų aliejus ir moliūgų sėklų ekstraktas kapsulėse yra trys skirtingi produktai. Jų sudėtis skiriasi, ir – kaip paaiškėjo didžiausiame tyrime – veikia jie taip pat nevienodai.
Ko aliejuje nėra
Moliūgų sėklos iš tikrųjų yra maistingos. Kanados maistinių medžiagų duomenų bazės duomenimis, 100 gramų džiovintų sėklų branduolių yra:
- baltymų – 30,2 g
- magnio – 592 mg. Tai vienas didžiausių kiekių tarp kasdienių produktų.
- cinko – 7,8 mg, geležies – 8,8 mg, fosforo – 1233 mg, kalio – 809 mg
- skaidulų – 6,0 g, riebalų – 49,1 g, energinė vertė – 559 kcal
Aliejuje iš viso to nelieka beveik nieko. Spaudžiant atskiriama riebalinė dalis, o baltymai, skaidulos ir mineralai lieka išspaudose. Magnis, cinkas ir geležis yra vandenyje ar baltymuose susijusios medžiagos, o ne riebaluose tirpios – todėl aliejus yra praktiškai grynas riebalas su riebaluose tirpiais junginiais.
Praktinė išvada: jei ieškote magnio ar cinko, valgykite sėklas, ne aliejų. Šaukštas aliejaus duos apie 120 kcal ir riebalų rūgščių, bet ne mineralų.
Prostata: ką iš tikrųjų parodė didžiausias tyrimas
Moliūgų sėklos labiausiai žinomos dėl gerybinės prostatos hiperplazijos sukeltų šlapinimosi simptomų. 2015 metais žurnale „Urologia Internationalis“ paskelbtame GRANU tyrime dalyvavo 1431 vyras nuo 50 iki 80 metų – tai kur kas didesnis tyrimas nei įprasta šioje srityje.
Vyrai 12 mėnesių vartojo vieną iš trijų dalykų: sveikas moliūgų sėklas (po 5 g du kartus per parą), moliūgų sėklų ekstrakto kapsules (po 500 mg du kartus per parą) arba placebą. Vertinta, kiek vyrų pasiekė bent 5 balų pagerėjimą pagal tarptautinę prostatos simptomų skalę (IPSS).
- Sveikos sėklos: 58,5 proc. dalyvių pasiekė pagerėjimą.
- Placebas: 47,3 proc. dalyvių.
- Ekstrakto kapsulės: nuo placebo reikšmingai nesiskyrė.
Du dalykai čia svarbūs. Pirma, skirtumas tarp sėklų ir placebo yra 11 procentinių punktų – realus, bet kuklus, ir pats placebo atsakas buvo labai didelis, beveik pusė dalyvių. Antra, ir tai svarbiausia: veikė sveikos sėklos, o ne koncentruotas ekstraktas kapsulėje. Tai priešinga tam, ko tikimasi iš papildų logikos.
Patys autoriai suformulavo išvadą atsargiai: kad rekomendaciją vartoti moliūgų sėklas vidutiniams šlapimo takų simptomams būtų galima visiškai pagrįsti, rezultatus reikia patvirtinti patvirtinamuoju tyrimu arba sistemine apžvalga.
Atskirai verta pasakyti, kad tyrime buvo lyginamos sėklos ir ekstraktas, o ne aliejus. Kituose, gerokai mažesniuose tyrimuose moliūgų sėklų aliejus buvo lyginamas su vaistu tamsulozinu, ir vaistas simptomus mažino labiau. Vadinasi, aliejus nėra gydymo pakaitalas, o prostatos simptomus visada pirmiausia reikia įvertinti su gydytoju – jie gali reikšti ir kitas būkles.
Kaip vartoti moliūgų sėklų aliejų
Aliejus skirtas skoniui, ne kepimui – ir tai ne rekomendacija, o būtinybė.
- Nekaitinkite. Aliejus turtingas nesočiųjų riebalų rūgščių, todėl kaitinamas greitai suyra ir apkarsta. Kepimui jis netinka.
- Pilkite ant paruošto patiekalo. Salotos, sriuba, bulvių košė, sūrio patiekalai – aliejaus dedama pabaigoje.
- Klasika – su ledais. Austrijoje ir Slovėnijoje moliūgų sėklų aliejumi apipilami vanilės ledai; riešutinis skonis netikėtai gerai dera.
- Kiekis: įprastai vartojama šaukštelis ar šaukštas per dieną. Didesnis kiekis reikšmingesnio poveikio neduos, o kalorijų pridės.
- Laikymas: tamsioje stiklinėje talpykloje, vėsiai, atidarius – šaldytuve. Aliejus jautrus šviesai ir greitai apkarsta.
Kam reikia atsargumo
- Nuolatiniai šlapinimosi sutrikimai turi būti įvertinti gydytojo. Simptomų slopinimas papildu gali atidėti diagnozę.
- Aliejus yra koncentruotas riebalų šaltinis – šaukštas duoda apie 120 kcal.
- Alergija moliūgų sėkloms reta, bet galima.
- Vartojantiems kraują skystinančius vaistus didesnius kiekius verta aptarti su gydytoju.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Dažnai užduodami klausimai
- Kaip vartoti moliūgų sėklų aliejų?
- Nekaitinkite jo – aliejus turtingas nesočiųjų riebalų rūgščių ir kepamas suyra. Pilkite ant jau paruošto patiekalo: salotų, sriubos, bulvių košės. Įprastas kiekis – šaukštelis ar šaukštas per dieną. Laikykite tamsioje talpykloje, atidarius – šaldytuve.
- Ar moliūgų sėklų aliejus padeda prostatai?
- Didžiausiame tyrime (1431 vyras, 12 mėnesių) veikė ne aliejus ir ne kapsulės, o sveikos moliūgų sėklos: 58,5 proc. jas vartojusių pasiekė simptomų pagerėjimą, palyginti su 47,3 proc. placebo grupėje. Ekstrakto kapsulės nuo placebo nesiskyrė. Autoriai nurodo, kad rezultatus dar reikia patvirtinti.
- Ar aliejuje yra magnio ir cinko, kaip sėklose?
- Praktiškai ne. Sėklose magnio yra 592 mg, cinko 7,8 mg 100 gramų, bet spaudžiant mineralai lieka išspaudose – jie nėra tirpūs riebaluose. Aliejus yra riebalai; jei ieškote magnio ar cinko, valgykite sėklas.
- Kuo skiriasi moliūgų sėklos, aliejus ir ekstraktas?
- Tai trys skirtingi produktai. Sėklos turi baltymų, skaidulų ir mineralų; aliejus – tik riebalinę dalį; ekstraktas kapsulėse yra koncentruotas preparatas. GRANU tyrime sveikos sėklos veikė, o ekstrakto kapsulės nuo placebo nesiskyrė.
- Ar galima kepti su moliūgų sėklų aliejumi?
- Ne. Dėl didelio nesočiųjų riebalų rūgščių kiekio aliejus kaitinamas greitai suyra ir apkarsta. Jis skirtas pilti ant paruošto patiekalo.
- Kodėl moliūgų sėklų aliejus toks tamsus?
- Tradicinėje Austrijos ir Slovėnijos gamyboje sėklos prieš spaudžiant paskrudinamos – dėl to aliejus tampa tamsiai žalias, beveik juodas, o skonis riešutinis. Iš neskrudintų sėklų spaustas aliejus šviesesnis ir švelnesnio skonio.
Šaltiniai
- Effects of pumpkin seed in men with lower urinary tract symptoms due to benign prostatic hyperplasia in the one-year, randomized, placebo-controlled GRANU study
- Seeds, pumpkin and squash seed kernels, dried (CNF 2516)
- Pumpkin seed oil (Cucurbita pepo) versus tamsulosin for benign prostatic hyperplasia symptom relief: a single-blind randomized clinical trial