Rugsėjo miškas kvepia drėgna žeme ir pušų spygliais, o krepšys pamažu pilnėja. Dauguma grybautojų galvoja tik apie tai, ką vakare dės į keptuvę. Tačiau Permės politechnikos universiteto profesorė, medicinos mokslų daktarė, sudėliojusi rudens grybų reitingą, sako, kad kai kurie iš jų verti ne tik sviesto ir svogūnų — jie gali konkuruoti su brangiais maisto papildais.
Baravykai sotesni už jautieną
Baravykai išsiskiria itin dideliu baltymų kiekiu. Šimte gramų šviežių grybų jų yra apie 4 gramus, o džiovintuose baltymų dalis gali siekti net 80 procentų — pagal šį rodiklį jie pranoksta jautieną ir žuvį. Be baltymų, juose yra vitaminų C, D, PP ir B grupės, taip pat kalio, fosforo, geležies, cinko, vario, mangano, kobalto ir chromo.
Dėl beta gliukanų, ypatingos skaidulos, mažinančios kraujo klampumą ir cholesterolio kiekį, ir ergotioneino, stipraus antioksidanto, saugančio kraujagysles, baravykai naudingi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu.
Tačiau vaikams iki septynerių metų šių grybų geriau atsisakyti: juose esantis chitinas sunkiai virškinamas. Jie taip pat nerekomenduojami nėščiosioms, maitinančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga gastritu, pankreatitu, opalige, inkstų ar kepenų ligomis. Sveikam suaugusiajam dietologai pataria suvalgyti 100–150 gramų baravykų ne dažniau nei vieną–du kartus per savaitę.
Voveraitės, kurių kirminai neėda
Voveraitės beveik niekada nebūna sukirmijusios. Specialistų vertinimu, kenkėjų pažeidžiamumas siekia ne daugiau kaip 1 procentą, o kitų grybų gali siekti 80 procentų. Priežastis — chitinmanozė, medžiaga, paralyžiuojanti vabzdžių nervų sistemą ir nuodinga jų lervoms. Tas pats junginys pasižymi ryškiomis antiparazitinėmis savybėmis, tad mokslininkai spėja, kad jis gali būti natūrali priemonė nuo helmintų.
Voveraitėse gausu B grupės, D, A, C, E ir PP vitaminų, taip pat kalio, geležies, vario ir seleno. Vis dėlto dėl gausybės skaidulų ir šiurkščių pluoštų jos gali dirginti skrandžio gleivinę esant padidėjusiam rūgštingumui, todėl sergantiesiems gastritu geriau jų visiškai atsisakyti net remisijos laikotarpiu.
Kelmučiai — soti, bet dietinė užkanda
Kelmučiuose yra tik apie 20 kilokalorijų šimte gramų, tačiau dėl maistinių skaidulų jie ilgam suteikia sotumo jausmą. Jų sudėtyje — kalis ir magnis širdžiai, kraujagyslėms ir kraujospūdžiui normalizuoti, paros geležies norma, B grupės vitaminai nervų sistemai ir medžiagų apykaitai, taip pat šiek tiek kalcio, fosforo ir cinko.
Nepaisant naudos, kelmučiai draudžiami paūmėjus virškinamojo trakto, kepenų, inkstų ligoms ir sergant podagra. Net sveikiems žmonėms nepatariama vienu kartu suvalgyti daugiau nei 200 gramų ir dažniau nei vieną–du kartus per savaitę.
Rudmėsės — akių aštrumui
Rudmėsės yra grybų rekordininkės pagal beta karotino kiekį, kuris organizme virsta vitaminu A, būtinu gebėjimui matyti tamsoje ir tinklainei. Šimte gramų šviežių rudmėsių yra iki 3,5 miligramo karotino — maždaug tiek pat, kiek morkoje. Todėl jas rekomenduojama vartoti regėjimo aštrumui palaikyti ir su amžiumi susijusių akių pokyčių prevencijai. Be to, grybuose yra B grupės, C ir D vitaminų, taip pat kalio, magnio, fosforo ir geležies.
Svarbu: rudmėsės apkrauna kepenis, todėl sergant šio organo ligomis jas reikėtų vartoti atsargiai. Jos draudžiamos paūmėjus cholecistitui ir tulžies akmenligei, nes skatina tulžies išsiskyrimą ir gali išprovokuoti akmenų judėjimą. Lengvas terminis apdorojimas, troškinimas ar kepimas orkaitėje, išsaugo karotiną ir padaro rudmėses lengviau virškinamas, kitaip nei marinavimas ar kepimas su dideliu kiekiu aliejaus.
Raudonviršiai — imunitetui
Raudonviršiuose yra B grupės, C, D, E, A vitaminų, mineralų (kalio, magnio, fosforo, geležies, vario) ir baltymų. Pagrindinė jų savybė — polisacharidai, didinantys organizmo atsparumą virusams ir infekcijoms. Šios medžiagos aktyvina interferono ir makrofagų, ląstelių, pirmųjų reaguojančių į patogenų įsiveržimą, gamybą. Dėl to raudonviršiai naudingi nusilpus imunitetui ir dažnai peršalus.
Raudonviršius geriausia derinti su augaliniu aliejumi, kuris padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus A ir E. Beje, alergiškiems pelėsiui ar penicilinui žmonėms reikėtų būti ypač atsargiems, nes raudonviršiai turi panašią baltymų struktūrą ir imuninė sistema gali sureaguoti panašiai. Vaikams iki šešerių–septynerių metų, nėščiosioms ir maitinančioms moterims jų geriau atsisakyti.
Sviestučiai — prieš stresą ir nemigą
Sviestučiai yra gausus B grupės vitaminų šaltinis, o šie vitaminai atlieka svarbų vaidmenį palaikant nervų sistemą: dalyvauja serotonino, dopamino ir noradrenalino, reguliuojančių nuotaiką, miegą ir atsparumą stresui, sintezėje, taip pat mielino, nervinių skaidulų apvalkalo, užtikrinančio greitą signalų perdavimą tarp smegenų ir kūno, gamyboje. Todėl sviestučiai ypač naudingi žmonėms, kuriems būdingas padidėjęs nerimas, miego sutrikimai ir intensyvus protinis darbas.
Be to, grybuose yra vitaminų C, D, E, PP, beta karotino, taip pat rekordinis kiekis vario, cinko, seleno ir kobalto, todėl jie vertingi imunitetui, kraujodarai ir medžiagų apykaitai. Sviestučiai geba kaupti toksinus ir sunkiuosius metalus, todėl juos reikia rinkti tik švariose vietovėse, toliau nuo kelių ir pramonės zonų. Sveikiems suaugusiesiems dietologai rekomenduoja neviršyti 150 gramų porcijos vieną–du kartus per savaitę.
Gruzdai — rudens saulės pakaitalas
Gruzdai turi daug vitamino D: šimte gramų produkto jo kiekis beveik tris kartus viršija suaugusiojo paros normą. Jis susidaro grybuose veikiant saulės šviesai augimo metu, taip pat fermentacijos procese sūdant. Vitaminas D padeda įsisavinti kalcį ir fosforą, o tai svarbu kauliniam audiniui, dantims ir normaliai nervų sistemos veiklai. Specialistai rekomenduoja valgyti gruzdus žmonėms, sergantiems osteoporoze ir patyrusiems lūžius, taip pat tiems, kurie mažai būna saulėje.
Vis dėlto sergant podagra, artritu ir kitomis sąnarių ligomis gruzdai draudžiami: juose esantys purinai skyla iki šlapimo rūgšties, kurios perteklius nusėda sąnariuose kristalų pavidalu ir sukelia uždegimą bei skausmą. Vaikams iki septynerių metų, nėščiosioms ir maitinančioms, taip pat sergantiems opalige, gastritu ir pankreatitu šių grybų taip pat geriau atsisakyti.
Grybai nėra vaistas, ir jokia reitingo eilutė nepakeis gydytojo patarimo. Tačiau rugsėjo miškas siūlo tai, ko daugelis ieško vaistinės lentynose — baltymus, vitaminą D, geležį ir skaidulas, supakuotus į tai, ką galima surinkti savo rankomis. Tereikia žinoti, kurį grybą kam rinktis.