„Suvalgyk makaronų kiek nori, o kalorijos tiesiog praeis pro šalį“ – maždaug taip skamba pažadas, kuriuo pardavinėjami vadinamieji kalorijų blokatoriai. Skamba patraukliai, ypač kai vis dažniau girdime, kad būtent angliavandeniai kalti dėl svorio. Tačiau būtent čia šis pažadas ir pradeda trūkinėti. Užblokuoti angliavandenių įsisavinimą reiškia ne tai, kad jie dings be pėdsako, o tai, kad jie nukeliaus ten, kur jų likimas tampa visai kitokia problema.
Ką iš tiesų daro šios tabletės
Kalorijų blokatoriai, arba angliavandenių blokatoriai, veikia taip, kaip skelbia pavadinimas – jie blokuoja angliavandenių virškinimą. Organizmas negali įsisavinti sudėtingų angliavandenių, kol jie nesuskaidyti į paprastuosius cukrus, o šį skaidymą atlieka fermentas alfa amilazė, kurio būna seilėse ir žarnyne. Blokatoriai yra būtent šio fermento slopintuvai. Kai juos suvartojame, alfa amilazė nebegali prisijungti prie krakmolo ir suskaidyti jo į organizmo įsisavinamus paprastuosius angliavandenius.
Dėl to sudėtingi angliavandeniai keliauja per virškinimo traktą nepakeldami cukraus kiekio kraujyje ir nepridėdami kalorijų. Kol dauguma šiuolaikinių papildų bando pagreitinti medžiagų apykaitą, kad organizmas greičiau degintų kalorijas, blokatoriai siūlo visai kitą idėją – valgyk angliavandenių daug, o kalorijų iš jų negausi visai.
Ką apie tai sako mokslas
Čia ir slypi pirmoji spraga. Angliavandeniai būna dviejų rūšių – paprastieji ir sudėtingieji. Paprastieji yra saldainiuose, saldžiuose gėrimuose, vaisiuose, o sudėtingieji – grūduose, ankštinėse daržovėse, krakmolingame maiste. Blokatoriai veikia tik sudėtinguosius angliavandenius. Tai reiškia, kad cukrų, saldumynus ir lengvus užkandžius vis tiek reikia riboti – jokia tabletė nepadarys jų nekenksmingų.
Kalbant apie pačius blokatorius, dauguma jų gaminami iš ankštinių daržovių darinių, o dažniausiai pasitaikanti veiklioji medžiaga yra baltųjų pupelių ekstraktas, moksliškai vadinamas Phaseolus vulgaris. Būtent ši medžiaga yra vienintelė, apie kurią yra rasta įrodymų ir atlikta tyrimų, patvirtinančių poveikį. Baltųjų pupelių ekstraktas slopina fermentą, reikalingą krakmolui virškinti. Bandymai parodė, kad jį vartoję žmonės numesdavo maždaug 4–5 kilogramus riebalų, išlaikydami raumenų masę.
Kas nutinka, kai angliavandeniai neužsisavina
Čia ir prasideda kita medalio pusė. Kai plonoji žarna angliavandenių tinkamai neįsisavina, jie patenka į storąją žarną, kur juos aktyviai skaido bakterijos. Tai ne visada blogai – pamaitinti žarnyno mikrobai aktyviau auga, o mikroflora normalizuojasi. Tačiau perteklinis angliavandenių kiekis gali sukelti gausų dujų susidarymą ir virškinimo sutrikimus, įskaitant disbakteriozę.
Dažniausi šalutiniai poveikiai būtent ir yra virškinamojo trakto nemalonumai – pilvo pūtimas, spazmai ir viduriavimas. Jie priklauso nuo to, kaip dažnai ir kokiomis dozėmis papildas vartojamas, o diskomfortas paprastai mažėja, kai organizmas pripranta prie naujo režimo.
Kada šių tablečių geriau visai neliesti
Kaip ir su bet kokiu maisto papildu, prieš įtraukiant į racioną verta pasitarti su gydytoju. Tačiau yra aiški grupė žmonių, kuriems kalorijų blokatorių reikėtų vengti. Jei vartojate insuliną ar kitus vaistus nuo diabeto, šių papildų geriau atsisakyti. Yra atvejų, kai angliavandenių blokatorių derinys su vaistais nuo diabeto sumažino cukraus kiekį kraujyje iki kritinės ribos.
Tiesa išlieka ir pačioje pabaigoje. Žmonės nenustos ieškoti būdų sulieknėti, tačiau stebuklingų tablečių nėra – net jei jos pagamintos iš natūralių medžiagų. Angliavandenių blokatoriai gali padėti numesti kelis papildomus kilogramus ir pažaboti potraukį maistui, tačiau jais pasikliauti neverta. Tinkamas lieknėjimas yra raciono korekcija ir judėjimas, o ne preparatų vartojimas.