Keltų druska: kuo ji skiriasi nuo paprastos ir ar mineralai turi reikšmės

Keltų druska – tai nerafinuota jūros druska, tradiciniu būdu renkama Bretanės pakrantėje Prancūzijoje, garsiausiai Gerandės (Guérande) druskynuose. Jūros vanduo leidžiamas į seklius molio dugno baseinus, saulė ir vėjas jį išgarina, o susidariusi druska surenkama mediniais grėbliais. Nuo molio dugno ji įgauna pilkšvą atspalvį, todėl prancūziškai vadinama sel gris – pilkąja druska.

Nuo įprastos valgomosios druskos ją skiria trys dalykai: druska nerafinuota, todėl joje lieka jūros vandens mineralų priemaišų; ji drėgna, nes nedžiovinama iki galo; ir stambesnė. Įdomiausias klausimas – ar tos mineralų priemaišos ką nors reiškia mitybai. Atsakymas paaiškėja jas suskaičiavus.

Kiek natrio yra druskoje

Bet kokia valgomoji druska daugiausia yra natrio chloridas. Kanados maistinių medžiagų duomenų bazės duomenimis, 100 gramų valgomosios druskos yra 38 758 mg natrio – tai maždaug 38,8 procento masės.

Nerafinuotose jūros druskose natrio gramui tenka šiek tiek mažiau, ir dažniausiai ne dėl mineralų, o dėl drėgmės: keltų druska nedžiovinama, todėl dalį jos masės sudaro vanduo. Praktiškai tai reiškia, kad šaukštelis stambios drėgnos druskos gali turėti kiek mažiau natrio nei toks pat šaukštelis smulkios sausos – bet skirtumas nedidelis ir sveria mažiau nei tai, kiek druskos iš viso pridedama į maistą.

Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per parą suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos, tai yra mažiau nei 2 gramus natrio. Ši rekomendacija galioja visoms druskoms vienodai – keltų, Himalajų, jūros ar valgomajai.

Ar mineralai keltų druskoje turi reikšmės

Reklamose dažnai minima, kad keltų druskoje yra daugybė mikroelementų – magnio, kalcio, kalio. Priemaišų ten iš tikrųjų yra. Klausimas tik, kiek.

Skaičiavimą lengva atlikti pačiam. Tarkime, kad druskoje magnio yra apie 0,5 procento – tai gana dosnus vertinimas nerafinuotai jūros druskai. Suvartojus visą PSO rekomenduojamą 5 gramų paros normą, magnio gautume apie 25 mg. Europos maisto saugos tarnyba suaugusiems vyrams nurodo 350 mg magnio per parą, moterims – 300 mg. Vadinasi, visa paros druskos norma padengtų maždaug septynis procentus magnio poreikio – ir tik tuo atveju, jei suvalgytumėte visą leistiną druskos kiekį.

Su kitais mineralais istorija panaši arba dar akivaizdesnė. Tai reiškia paprastą dalyką: keltų druska nėra ir negali būti mineralų šaltinis, nes vienintelis būdas gauti jų daugiau – valgyti daugiau druskos, o to daryti nereikėtų. Magnio kur kas paprasčiau gauti iš riešutų, sėklų, ankštinių daržovių ar viso grūdo produktų.

Verta žinoti ir tai, kad tikslios keltų druskos sudėties nerasite nė vienoje oficialioje maistinių medžiagų duomenų bazėje. Nerafinuotos jūros druskos sudėtis priklauso nuo vietos, sezono ir surinkimo, todėl konkretūs skaičiai skirtinguose šaltiniuose skiriasi ir dažniausiai remiasi gamintojų pateiktais duomenimis.

Ko keltų druskoje nėra

Vienas praktiškai svarbus skirtumas dažnai lieka nepaminėtas: nerafinuota jūros druska nėra joduota.

Valgomoji druska daugelyje šalių papildomai joduojama, ir tai viena veiksmingiausių visuomenės sveikatos priemonių jodo trūkumui išvengti. Jodas būtinas skydliaukės hormonų gamybai, o jo poreikis ypač padidėja nėštumo metu. Jei visą valgomąją druską namuose pakeisite nejoduota keltų, Himalajų ar kita jūros druska, iš mitybos pašalinsite vieną iš pagrindinių jodo šaltinių.

Tai nereiškia, kad keltų druskos vartoti negalima – tiesiog verta žinoti, iš kur gaunate jodo. Jo yra jūros žuvyje, jūros gėrybėse, pieno produktuose ir kiaušiniuose.

Kada keltų druska vis dėlto prasminga

Jei atmesime mineralų argumentą, lieka priežastys, dėl kurių ją verta pirkti – tik ne sveikatos, o kulinarinės.

• Stambūs drėgni kristalai gerai tinka barstyti ant paruošto patiekalo, nes jaučiami atskirai ir suteikia tekstūros.
• Skonis švelnesnis ir mažiau „aštrus“ nei smulkios rafinuotos druskos – dalis žmonių tai pastebi.
• Drėgna druska prasčiau byra, todėl ja sunkiau netyčia persūdyti barstant ranka.
• Kepiniuose ir tirpalams ji patogesnė ne visada – ten smulki druska tirpsta tolygiau.

Kam reikia atsargumo

• Sergantiesiems arterine hipertenzija, širdies ar inkstų ligomis druskos ribojimas galioja nepriklausomai nuo jos rūšies.
• Keičiant visą namų druską nejoduota verta įsivertinti, ar pakanka jodo iš kitų šaltinių, ypač nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
• Nerafinuota druska nėra sterilus produktas, tačiau dėl didelės druskos koncentracijos mikrobiologinė rizika yra maža.

Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.