Gintaro rūgštis, chemijoje vadinama sukcino rūgštimi, o jos druskos – sukcinatais, yra organinė dvibazė rūgštis. Pavadinimas atsirado todėl, kad XVII amžiuje ji pirmą kartą išskirta distiliuojant gintarą, tačiau šiandien ji gaminama pramoniniu būdu ir su gintaro papuošalais nieko bendra neturi.
Svarbiausia, ką apie ją verta žinoti: gintaro rūgštis nėra egzotiška medžiaga. Ji yra tikras ir būtinas mūsų pačių apykaitos dalyvis – vienas Krebso ciklo, tai yra ląstelių energijos gamybos grandinės, tarpinių produktų. Kiekviena kūno ląstelė ją nuolat gamina ir naudoja.
Kodėl tai nereiškia, kad papildas veikia
Būtent čia slypi dažniausias loginis šuolis reklamoje. Argumentas skamba įtikinamai: gintaro rūgštis dalyvauja energijos gamyboje, vadinasi, jos suvartojus energijos bus daugiau. Tačiau iš to, kad medžiaga dalyvauja apykaitoje, neišplaukia, kad jos pridėjus iš išorės apykaita pagreitės.
Priežastis paprasta: Krebso ciklo greitį riboja ne tarpinių produktų kiekis, o fermentai ir reguliaciniai mechanizmai. Ta pati logika galiotų daugeliui kitų ciklo dalyvių – citrinos rūgščiai, fumaratui, malatui – tačiau niekas neteigia, kad citrinos rūgštis iš citrinos suteikia energijos antplūdį.
Todėl klausimas lieka empirinis: ar yra tyrimų su žmonėmis, kurie parodytų, kad gintaro rūgšties papildas ką nors keičia. Atsakymas kuklus.
Ką iš tikrųjų yra ištirta
- Pagirios. Tai dažniausia gintaro rūgšties vartojimo priežastis Baltijos šalyse. 2005 metais žurnale „BMJ“ paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje išnagrinėti 8 atsitiktinių imčių tyrimai su įvairiomis priemonėmis nuo pagirių – propranololiu, tropisetronu, tolfenamo rūgštimi, fruktoze bei gliukoze, agurklės, artišoko ir opuncijos preparatais bei mielių pagrindu pagamintu papildu. Gintaro rūgšties tarp tirtų priemonių apskritai nebuvo. Apžvalgos išvada dar griežtesnė: nėra įtikinamų įrodymų, kad kuri nors įprastinė ar alternatyvi priemonė būtų veiksminga pagirioms išvengti ar joms gydyti. Autoriai priduria, kad veiksmingiausias būdas išvengti pagirių simptomų yra susilaikymas arba saikas.
- Energija ir nuovargis. Žmonių tyrimų, kurie patvirtintų gintaro rūgšties poveikį energijai ar nuovargiui, rasti nepavyko.
- Menopauzės simptomai. Vienintelė sritis, kurioje sukcinato pagrindu pagamintas papildas tirtas atsitiktinių imčių tyrimuose, yra menopauzės simptomai. Tai konkretaus komercinio produkto tyrimai, ir jų rezultatų negalima perkelti gryną gintaro rūgštį parduodantiems papildams.
Bendra išvada: gintaro rūgštis nėra apgaulė ta prasme, kad medžiaga tikra ir apykaitoje dalyvauja. Bet populiariausiems jos vartojimo tikslams – pagirioms ir energijai – žmonių tyrimais pagrįstų įrodymų nėra.
Saugumas
Gintaro rūgštis maisto pramonėje naudojama kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga ir skonio stipriklis (E 363), todėl nedideliais kiekiais ji vartojama plačiai ir laikoma saugia.
- Dažniausiai minimas nepageidaujamas poveikis – rėmuo ar skrandžio dirginimas, ypač vartojant tuščiu skrandžiu.
- Sergantiems opalige, gastritu ar refliuksu rūgščių papildų verta vengti arba aptarti su gydytoju.
- Ilgalaikio didesnių dozių vartojimo saugumo duomenų nėra.
- Gintaro rūgštis nėra priemonė nuo apsinuodijimo alkoholiu. Sunkios pagirios su vėmimu, sumišimu ar stipriu galvos svaigimu yra priežastis kreiptis į gydytoją.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Dažnai užduodami klausimai
- Kas yra gintaro rūgštis?
- Tai organinė rūgštis, chemijoje vadinama sukcino rūgštimi, ir vienas Krebso ciklo – ląstelių energijos gamybos grandinės – tarpinių produktų. Pavadinimą ji gavo todėl, kad pirmą kartą buvo išskirta distiliuojant gintarą, tačiau šiandien gaminama pramoniniu būdu.
- Ar gintaro rūgštis padeda nuo pagirių?
- Įrodymų nėra. 2005 m. BMJ paskelbtoje 8 tyrimų sisteminėje apžvalgoje gintaro rūgštis apskritai nebuvo tarp tirtų priemonių, o bendra apžvalgos išvada yra ta, kad nėra įtikinamų įrodymų, jog kuri nors priemonė būtų veiksminga pagirioms išvengti ar gydyti.
- Ar gintaro rūgštis suteikia energijos?
- Žmonių tyrimų, kurie tai patvirtintų, rasti nepavyko. Tai, kad medžiaga dalyvauja energijos apykaitoje, nereiškia, kad jos pridėjus apykaita pagreitėja – ciklo greitį riboja fermentai, o ne tarpinių produktų kiekis.
- Ar gintaro rūgštis yra iš gintaro?
- Istoriškai taip – ji pirmą kartą išskirta distiliuojant gintarą, iš čia ir lietuviškas pavadinimas. Šiandien papilduose ir maisto pramonėje naudojama gintaro rūgštis gaminama pramoniniu būdu.
- Ar gintaro rūgštis saugi?
- Maisto pramonėje ji naudojama kaip priedas E 363 ir nedideliais kiekiais laikoma saugia. Dažniausiai minimas nepageidaujamas poveikis – rėmuo ar skrandžio dirginimas, ypač tuščiu skrandžiu. Ilgalaikio didesnių dozių vartojimo duomenų nėra.
- Kam gintaro rūgšties vengti?
- Sergantiems opalige, gastritu ar refliuksu – rūgščių papildai gali dirginti skrandį. Sunkios pagirios su vėmimu ar sumišimu yra priežastis kreiptis į gydytoją, o ne vartoti papildą.