Kai kalbama apie vitaminus ir mikroelementus, pirmoji mintis paprastai būna apie tabletes ir kapsules iš vaistinės. Tačiau dietologai jau seniai atkreipia dėmesį į produktą, kuris kainuoja vos kelis eurus ir kurio daugelis net nepastebi šaldytuvų lentynose. Tai vištienos kepenėlės, kurias specialistai ne veltui vadina natūraliu polivitaminu.
Kodėl kepenėles vadina polivitaminu
Skaičiai išties įspūdingi. Šimte gramų vištienos kepenėlių yra apie 366 % rekomenduojamos paros vitamino A normos, maždaug 690 % vitamino B12 ir 300 % folio rūgšties. Tai gerokai daugiau nei daugelyje kitų gyvūninės kilmės produktų.
Ypač vertinga tai, kad kepenėlėse esanti geležis yra vadinamoji heminė geležis, kurią organizmas įsisavina kur kas geriau nei augalinę. Be jos, kepenėlėse dar yra seleno, cinko ir vario.
Kas už ką atsakinga
Vitaminas A svarbus regėjimui, odos atsinaujinimui ir imuninės sistemos darbui. Vitaminas B12 palaiko nervų sistemą ir kraujo gamybą, todėl padeda išvengti anemijos. Geležis rūpinasi deguonies tiekimu į audinius.
Jei jaučiate silpnumą, kraujo tyrimai rodo žemą feritino kiekį arba sveikstate po ligos, porcija vištienos kepenėlių gali tapti greitu ir veiksmingu pagalbininku be sintetinių papildų. Be to, šimte gramų kepenėlių yra apie 17–20 g visaverčio baltymo, o kalorijų — tik 119–137.
Kada reikia būti atsargiems
Vis dėlto dideli skaičiai turi ir antrąją pusę. Vitaminas A tirpsta riebaluose, todėl kaupiasi audiniuose. Kasdien valgant daug kepenėlių gali išsivystyti hipervitaminozė. Nėščiosioms tai dvigubai pavojinga, nes retinolio perteklius gali pakenkti vaisiui.
Kepenėlių vertėtų vengti esant aukštam cholesterolio kiekiui (šimte gramų jo apie 370 mg), taip pat paūmėjus gastritui, pankreatitui ar opaligei bei sergant lėtinėmis inkstų ligomis.
Kaip ruošti
Svarbu ir gaminimo būdas. Kepenėles geriau troškinti ar ruošti garuose, o ne kepti — taip jos išlieka lengvesnės ir sveikesnės. Saikingai vartojamos vištienos kepenėlės yra pigus ir itin maistingas būdas papildyti organizmo vitaminų atsargas be jokių papildų.