Makaronai — bene populiariausias garnyras, su kuriuo gali rungtis nebent bulvės ir ryžiai. Verdame juos beveik kiekvieną savaitę: 7–10 minučių, priklausomai nuo rūšies ir to, ar norime tvirtų „al dente", ar visiškai minkštų. Bet ar kada susimąstėte, kodėl restorano pasta visada turi kitokią tekstūrą ir skonį nei ta, kurią gaminame namuose? Paslaptis slypi viename pigiame ingrediente, kuris yra beveik kiekvienoje virtuvėje — acte.
Šefų paslaptis — paprastas actas
Pasak vienos patyrusios šefės, kuri savo patarimu pasidalijo su britų leidiniu, būtent actas yra tas slaptas ingredientas, kurio profesionalai nepamiršta verdami makaronus. Jei į makaronų vandenį įpilsite šiek tiek acto, makaronai nepervirs ir nesulips. Be to, jie įgauna lengvą rūgštelę, dėl kurios padažų skonis tampa ryškesnis.
Poveikis, kaip aiškina šefė, kelialypis. Rūgštis sustiprina natūralų patiekalo skonį ir sūrumo pojūtį, o taip pat subalansuoja sunkesnius ir riebesnius patiekalus. Actas parūgština vandenį, tad makaronai nebesulimpa. Be to, rūgštis šiek tiek sulėtina krakmolo brinkimą, todėl makaronų paviršius išlieka tankesnis — taip lengviau pasiekti tobulą „al dente" laipsnį. Kadangi krakmolo lieka mažiau, padažas pasiskirsto tolygiau, neapsunkina makaronų ir nesusimaišo su jais.
Kiek ir kada pilti
Proporcija paprasta: maždaug pusė šaukštelio obuolių ar vyno acto vienam litrui vandens. Įprastam puodui (3–4 litrai) pakanka vieno šaukšto. Actą pilkite iškart po to, kai vanduo užverda, bet dar prieš dedant makaronus. Tik tada berkite druską — ji sustiprins skonį.
Verta atsiminti: jei persistenksite su įprastu 9 % stalo actu, gatavame patiekale atsiras per daug juntama rūgštelė. Todėl tekstūrai išsaugoti geriau rinktis švelnesnius variantus — obuolių ar vyno actą. Tada makaronai išeis tokie, kokius dažnai ragaujame tik restoranuose.