Tas pats sumuštinis, ta pati košė, tie patys kiaušiniai. Po savaitės tokio režimo pusryčiai virsta pareiga, o ne malonumu. O juk tešla gali būti kur kas lankstesnė, nei įprasta manyti: į ją telpa moliūgas, morkos, obuoliai ir net cukinija. Štai kaip blynai iš saldaus skanėsto virsta daržovių patiekalu, kurio ryte lauki.

Moliūgas su pilno grūdo miltais

Moliūginiai blynai turi ryškų oranžinį atspalvį, kuris pats vienas pakelia nuotaiką. Moliūgo minkštimas tešlą padaro minkštą ir sultingą, o miltai su grūdo lukšto dalelėmis suteikia ryškų duonišką skonį. Rezultatas: blynai su rudai apskrudusia plutele ir švelniu viduriu.

Įdomu tai, kad moliūgas šiame patiekale atsako ne tiek už saldumą, kiek už skonį ir tekstūrą. Todėl prie jų tinka ir jogurtas, ir džemas, ir medus, ir uogienė. Šis receptas labiausiai tinka rudenį ir žiemą, kai moliūgų daug, o naudoti juos norisi ne tik sriuboms ar košėms.

Obuoliai ir cinamonas

Obuolių blynams su cinamonu tinka ir saldūs, ir rūgštoki obuoliai, būtent jie ir nustato pagrindinį skonį. Be kvietinių miltų, į tešlą dedama ir migdolinių, kurie suteikia lengvą riešutų natą ir padaro blynus kiek tankesnius. Kvapnioji dalis čia tenka cinamonui, kuris puikiai papildo obuolius.

Pusryčiams tokį patiekalą galima papildyti grietinės kremu, medumi arba kondensuotu pienu.

Morkos su imbieru ir muskatu

Dar daugiau spalvos ir šiek tiek pikantiškumo duoda rytiniai morkų blynai. Morka yra draugiška šaknis, kuri dera su daugeliu prieskonių. Į šią tešlą dedama imbiero, cinamono, gvazdikėlių, juodųjų pipirų ir muskato, ir toks mišinys sukuria juntamą aštrų skonį su lengvu pikantiškumu.

Morka vis tiek lieka pagrindiniu ingredientu: ji suteikia blynams sultingumo, minkštumo ir daržoviško saldumo. Svarbu nepersistengti su prieskoniais, užteks po žiupsnelį kiekvieno, kad jie skambėtų darniai.

Cukinija ant kefyro

Cukinijų blynus ant kefyro galima kepti beveik ištisus metus. Šiam receptui nereikia nei sudėtingo įdaro, nei ypatingo padažo, užtenka sutarkuoti cukiniją, užmaišyti tešlą ir paskrudinti mažas porcijas keptuvėje. Kefyras masę padaro švelnesnę, todėl blynai išeina apskrudę ir minkšti.

Dažniausiai jie valgomi karšti su grietine, tačiau ir atvėsę išlieka neblogi pusryčiai. O jei blynų liko daugiau nei planuota, juos galima atvėsinti ir užšaldyti. Kitą kartą beliks pašildyti ant sausos keptuvės, orkaitėje arba oro gruzdintuvėje. Manų kruopos šiuose blynuose reikalingos ne tiek skoniui, kiek tekstūrai, nes jos sugeria dalį cukinijos išskiriamų sulčių.

Kai pusryčiai ima kartotis, problema dažniausiai ne tinginystė, o įprotis. Pakanka vieną rytą į tešlą įtarkuoti daržovę ar įpjauti obuolį, ir tas pats blynas tampa visai kitu patiekalu. Nuo moliūgo iki cukinijos, nuo saldaus iki aštraus, kiekvienam skoniui yra savas variantas.