Lietuviai mineralinį vandenį perka tonomis. Birutė, Švyturio, Vytautas, Rasa — šie pavadinimai pažįstami kiekvienam. Tačiau retas žino, kad tarp mineralinio vandens rūšių yra toks pat skirtumas kaip tarp vaistinės preparato ir gėrimo prie vakarienės. Ir kai kuriuos iš jų gerti kasdien reikštų sąmoningai apkrauti inkstus darbu, kuriam jie nėra pasiruošę.
Ką iš tikrųjų reiškia „mineralinis"
Ne kiekvienas butelyje parduodamas vanduo yra mineralinis teisine prasme. Pagal mineralų kiekį vanduo skirstomas į tris kategorijas.
Geriamasis vanduo — mineralizacija iki 0,5 gramo litre. Tai iš esmės tas pats, kas vandentiekio vanduo, tik papildomai išvalytas ir supilstytas. Tinka kasdieniam vartojimui be jokių apribojimų.
Stalo vanduo — mineralizacija iki 1 gramo litre. Vis dar tinkamas kasdienai, jau turi šiek tiek daugiau mineralų, tačiau nepakankamai, kad sukeltų organizmui problemų.
Mineralinis vanduo — viskas, kas viršija 1 gramą litre. Čia jau prasideda skirtumai, kuriuos būtina suprasti, nes nuo jų priklauso, ar vanduo jums padės, ar pakenks.
Ką reiškia skaičiai etiketėje
Mažos mineralizacijos vandenys — 1–2 gramai litre. Šie dar gali būti vartojami reguliariai, tačiau jau verta stebėti organizmo reakciją.
Mažai mineralizuoti — 3–5 gramai litre. Čia prasideda zona, kurioje vanduo tampa nebe gėrimu, o veikliąja medžiaga. Šios kategorijos vandenis rekomenduojama vartoti kursais, o ne nuolat.
Vidutinės mineralizacijos — 5–10 gramų litre. Šie vandenys jau turi ryškų poveikį organizmui ir turėtų būti pasirenkami individualiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę.
Gydomieji mineraliniai vandenys — daugiau nei 10 gramų litre. Tai ne gėrimas troškuliui numalšinti. Tai terapinė priemonė, kurią turėtų skirti gydytojas.
Paprasta taisyklė: jei etiketėje mineralizacija mažesnė nei 2 gramai litre, vandenį galima gerti kasdien. Jei didesnė — verta pasitarti su gydytoju.
Kas slypi mineralų sąraše
Etiketėse dažnai išvardijami cheminiai elementai, ir verta žinoti, ką kiekvienas iš jų daro organizme.
Magnis palaiko raumenų ir nervų sistemos darbą, aktyvina fermentus, dalyvauja kalio ir kalcio apykaitoje, reikalingas normaliai kaulų sudėčiai. Kalis kartu su natriu reguliuoja skysčių balansą ląstelėse. Kalcis reikalingas ne tik kaulams, bet ir nerviniam impulsui perduoti. Bikarbonatai veikia šarminančiai, o chloridai padeda palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
Tačiau svarbiausia charakteristika, į kurią retai kas atkreipia dėmesį — vandens rūgštingumas, arba pH. Šarminiai vandenys, kurių pH viršija 8,5, gali būti naudingi vienais atvejais, bet pavojingi kitais.
Šarminis vanduo — kam tinka, o kam ne
Šarminiai mineraliniai vandenys išpopuliarėjo kaip priemonė organizmo rūgštingumui mažinti. Tačiau specialistai įspėja: esminiai pakeisti šlapimo rūgštingumą vien vandeniu ar mityba yra sudėtinga, ir daugeliu atvejų to nereikia. Negana to, netinkamai pasirinktas vanduo gali ne padėti, o išprovokuoti akmenų susidarymą inkstuose.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems diagnozuoti infekciniai inkstų akmenys ar šlapimo takų infekcijos. Jiems šarminiai vandenys gali būti tiesiogiai kontraindikuotini — jie sukuria palankią terpę infekcijai plisti ir akmenims formuotis.
Kietas ar minkštas — ką rinktis
Vandens kietumą lemia kalcio ir magnio kiekis, ir čia daugelis klysta. Įprasta manyti, kad kietas vanduo kenkia inkstams — iš tikrųjų moksliniai tyrimai neparodė tiesioginio ryšio tarp vandens kietumo ir šlapimo takų akmenligės išsivystymo.
Įdomu tai, kad kuo vanduo minkštesnis, tuo didesnė pasikartojančių akmenų rizika. Dėl šios priežasties distiliuotas vanduo — visiškai be mineralų — nėra geriausias pasirinkimas ilgalaikiam vartojimui. Mineralai vandenyje veikia kaip buferis, padedantis palaikyti organizmo pusiausvyrą.
Kiek iš viso reikia gerti
Universali formulė „kūno svoris padaugintas iš 30–40 mililitrų" tėra apytikslis orientyras. Į šį skaičių įeina visas skystis, gaunamas per dieną — ne tik vanduo, bet ir arbata, sriubos, vaisiuose esantis vanduo.
Be to, svarbu ne tik kiek išgeriate, bet ir kiek išskiriate. Žmonėms, kuriems dėl sveikatos būklės ribojamas skysčių vartojimas — pavyzdžiui, sergantiems širdies ir kraujagyslių nepakankamumu arba tiems, kurių šlapimo išskyrimas sutrikęs — per didelis vandens kiekis gali būti žalingas.
Sveikam žmogui taisyklė paprasta: gerkite tiek, kad šlapimas būtų šviesiai geltonas. Tamsi spalva — signalas, kad skysčių nepakanka. Visiškai skaidrus — kad geriate per daug.
Kaip išsirinkti parduotuvėje
Pirmiausia — pažiūrėkite į mineralizacijos skaičių. Jei jis mažesnis nei 2 gramai litre, vanduo tinkamas kasdienai. Antra — atkreipkite dėmesį į pH. Jei jis didesnis nei 8, o jūs turite inkstų problemų, geriau rinktis neutralesnį variantą. Trečia — įvertinkite magnio ir kalcio santykį. Idealiu atveju abiejų mineralų turėtų būti subalansuotai.
Ir svarbiausia: mineralinis vanduo nėra tas pats, kas šaltinio vanduo. Mineralinis vanduo turi įrodytą geografinę kilmę ir nustatytą mineralų sudėtį — jis išgaunamas iš konkretaus gręžinio. Šaltinio vanduo gali būti bet kurios kilmės, jei tik atitinka geriamojo vandens standartus.
Kasdienai rinkitės stalo vandenį arba mažos mineralizacijos mineralinį vandenį. Gydomuosius palikite situacijoms, kai jų iš tiesų reikia — ir kai gydytojas pasakė, kad reikia.