Pavargote, nuolat norisi miego, o draugė pataria: „gerk geležį". Skamba nekaltai, bet šis patarimas, duotas be jokio kraujo tyrimo, gali būti ne tik nenaudingas — kartais jis tampa ir žalingas. Apie geležį dažniausiai kalbama tik kaip apie tai, ko organizmui trūksta. Tačiau jos perteklius gali tyliai kauptis organuose ir po truputį juos gadinti, o žmogus apie tai net neįtaria.
Trys skaičiai, kuriuos žmonės maišo
Geležis organizmui būtina: ji dalyvauja hemoglobino gamyboje ir padeda pernešti deguonį. Tačiau gydytojai hematologai perspėja — svarbu atskirti tris skirtingus dalykus: žemą hemoglobiną, žemą feritiną ir padidėjusį geležies kiekį kraujyje. Tai ne tas pats. Kiekvienas rodiklis pasakoja apie skirtingą procesą, todėl pagal vieną tyrimą negalima spręsti, kad žmogui būtinai reikia geležies preparatų.
Čia ir slypi didžiausia klaida. Kai žmogus pats sau išrašo geležies nuo nuovargio, jis dažnai nežino, kad geležies atsargos jo organizme gali būti visiškai normalios, o silpnumas ar mieguistumas — susiję su visai kita priežastimi.
Kodėl vieno tyrimo nepakanka
Padidėjęs feritinas arba geležies kiekis kraujyje dar nereiškia, kad organizme geležies per daug. Feritinas gali pakilti dėl uždegimo, infekcijų, kepenų ligų ir daugybės kitų būklių. O pats geležies kiekis kraujyje svyruoja ir vienas pats labai prastai parodo, kiek geležies iš tikrųjų sukaupta.
Todėl geležies rodiklį reikia vertinti tik kartu su feritinu, transferinu ir transferino įsotinimo koeficientu. Tik visa ši visuma pasako, kas vyksta iš tiesų. Tikroji geležies perkrova gali būti susijusi su paveldimais geležies apykaitos sutrikimais, kai kuriomis kepenų ligomis, pakartotiniais kraujo perpylimais ir kitomis priežastimis.
Jei tyrimas atsitiktinai parodė aukštą feritiną ar padidėjusį geležies kiekį, iš karto daryti išvadą apie perteklių nereikėtų. Gydytojas žiūri į visus rodiklius kartu ir, jei reikia, skiria papildomus tyrimus — kartais net genetinius. Svarbu būtent duomenų visuma, o ne vienas skaičius.
Kada verta sunerimti
Kada kreiptis į gydytoją? Anemiją gali išduoti dusulys ir širdies plakimas net įprasto krūvio metu. O geležies trūkumą — dar iki anemijos išsivystymo — gali signalizuoti sausa oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, įtrūkimai burnos kampučiuose, pasikeitęs skonis arba keistas noras valgyti ledą ir kitus nevalgomus dalykus.
Vis dėlto nė vienas šių simptomų nėra būdingas tik geležies problemoms. Jie nespecifiški ir turi būti vertinami tik kartu su tyrimų rezultatais bei bendra klinikine situacija.
Patarimas paprastas. Prieš griebdamiesi geležies tablečių, pasidarykite kraujo tyrimus — ir leiskite gydytojui nuspręsti, ar jų iš viso reikia. Geležies perteklius gali būti ne mažiau pavojingas nei jos trūkumas, o skirtumą tarp jų parodo ne nuovargis, o tyrimų visuma.