Chlorofilas – žalias pigmentas, kurio dėka augalai fotosintezės metu paverčia šviesą energija. Jo molekulės centre yra magnio atomas. Chlorofilo gauname su kiekvienu žalių lapinių daržovių valgiu: špinatais, brokoliais, petražolėmis, salotomis.
Perkant chlorofilo papildą pirmiausia verta žinoti vieną dalyką, kuris keičia beveik viską: buteliuke greičiausiai yra ne chlorofilas.
Chlorofilas ir chlorofilinas – ne tas pats
Natūralus chlorofilas riebaluose tirpus ir nestabilus – jis greitai suyra veikiamas šviesos, rūgšties ir karščio, todėl skystiems papildams netinka.
Todėl papilduose naudojamas jo darinys – natrio vario chlorofilinas. Jis gaunamas chemiškai apdorojant chlorofilą, o svarbiausias pokytis yra molekulės centre: magnio atomas pakeičiamas variu. Rezultatas tirpsta vandenyje ir yra stabilus.
- Praktinė pasekmė: tai skirtingos medžiagos, todėl teiginiai apie augaluose esantį chlorofilą automatiškai negalioja buteliuke esančiam chlorofilinui, ir atvirkščiai.
- Etiketėje ieškokite: „sodium copper chlorophyllin“, „natrio vario chlorofilinas“ arba maisto priedo žymėjimo E141.
- Ką tai reiškia dėl vario: chlorofilinas yra vario junginys, todėl sergantiems Vilsono liga ar kitais vario apykaitos sutrikimais jo reikia vengti.
Kam chlorofilinas naudotas ir ką rodo tyrimai
Chlorofilinas nėra naujiena – jis medicinoje naudojamas daugiau nei penkiasdešimt metų, daugiausia kaip vidinis dezodorantas kvapams mažinti ir lėtai gyjančioms žaizdoms gydyti išoriškai. Būtent tai yra ilgiausia jo naudojimo tradicija, o ne detoksikacija.
Labiausiai cituojamas žmonių tyrimas susijęs su aflatoksinu B1 – kancerogenu, susidarančiu pelijantiems grūdams ir riešutams. Chlorofilas ir chlorofilinas laboratorijoje sudaro tvirtus kompleksus su tokiomis molekulėmis, todėl kilo mintis, kad jie galėtų mažinti jo pasisavinimą.
2009 metais žurnale „Cancer Prevention Research“ paskelbtame tyrime tai buvo patikrinta su žmonėmis. Verta atkreipti dėmesį į mastą: į tyrimą įtraukti keturi savanoriai, o visą protokolą baigė trys. Dalyviai gavo nedidelę aflatoksino B1 dozę atskirai arba kartu su 150 mg chlorofilo ar chlorofilino.
- Rezultatas: dalies dalyvių aflatoksino pasisavinimas ir didžiausia koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo – vienam savanoriui piko koncentracija sumažėjo apie 57 procentus.
- Autorių išlygos: tai buvo pilotinis tyrimas su labai mažu dalyvių skaičiumi, o metodika neleido atskirti laisvo aflatoksino nuo jo metabolitų, todėl interpretacija ribota.
Trijų žmonių pilotinis tyrimas yra įdomus mokslinis signalas, bet ne pagrindas teigti, kad chlorofilino papildas apsaugo nuo vėžio. Būtent taip jis dažnai ir pristatomas.
Ko chlorofilas nedaro
- Nešarmina organizmo. Kraujo pH griežtai reguliuojamas inkstų ir plaučių, o maistas ar papildai jo nekeičia.
- Nevalo kraujo ir nedidina hemoglobino. Chlorofilo molekulė struktūra primena hemą, bet magnio vietoje geležies – ir organizmas chlorofilo į hemoglobiną neverčia.
- Nėra būtinoji maistinė medžiaga. Chlorofilo trūkumo nebūna, nes organizmui jo nereikia – tai augalų, o ne žmogaus molekulė.
- Nepakeičia daržovių. Žali lapiniai augalai vertingi ne dėl chlorofilo, o dėl skaidulų, folatų, kalio, vitamino K ir kitų medžiagų.
Saugumas
- Chlorofilinas oraliai vartojamas daugiau nei penkiasdešimt metų be rimtų nepageidaujamų reiškinių.
- Dažniausiai minima – žalsvos išmatos ar šlapimas, taip pat lengvas virškinimo diskomfortas. Tai nekenksminga, bet gali išgąsdinti.
- Galimas padidėjęs odos jautrumas saulei.
- Sergantiems vario apykaitos sutrikimais chlorofilino vengti.
- Nėštumo ir žindymo metu saugumas nepakankamai ištirtas.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar papilduose yra tikras chlorofilas?
- Beveik niekada. Natūralus chlorofilas tirpsta riebaluose ir greitai suyra, todėl papilduose naudojamas natrio vario chlorofilinas – pusiau sintetinis darinys, kuriame molekulės centre esantis magnis pakeistas variu. Etiketėje jis žymimas ir kaip E141.
- Ar chlorofilas šarmina organizmą?
- Ne. Kraujo pH griežtai reguliuoja inkstai ir plaučiai, o maistas ar papildai jo nekeičia. Tai vienas dažniausiai kartojamų, bet nepagrįstų teiginių apie chlorofilą.
- Ar chlorofilas didina hemoglobiną?
- Ne. Chlorofilo molekulės struktūra primena hemą, tačiau jos centre yra magnis, o ne geležis, ir organizmas chlorofilo į hemoglobiną neverčia.
- Ką rodo chlorofilino tyrimai su žmonėmis?
- Labiausiai cituotame 2009 m. tyrime dalyviai gavo aflatoksino B1 su chlorofilu arba chlorofilinu, ir dalies jų pasisavinimas sumažėjo. Tačiau tai buvo pilotinis tyrimas: įtraukti keturi savanoriai, protokolą baigė trys. Tokio masto duomenys nėra pagrindas plačioms išvadoms.
- Kam chlorofilinas naudojamas seniausiai?
- Daugiau nei penkiasdešimt metų jis naudojamas kaip vidinis dezodorantas kvapams mažinti ir išoriškai lėtai gyjančioms žaizdoms. Tai jo ilgiausia naudojimo tradicija.
- Koks chlorofilino šalutinis poveikis?
- Dažniausiai – žalsvos išmatos ar šlapimas ir lengvas virškinimo diskomfortas; tai nekenksminga. Galimas padidėjęs odos jautrumas saulei. Sergantiems vario apykaitos sutrikimais, pavyzdžiui, Vilsono liga, chlorofilino reikia vengti.