Kartais atrodo, kad darai viską „teisingai“ – riboji cukrų, sportuoji, atsisakai užkandžių vakarais. Tačiau svarstyklės tarsi įstrigo. Nors bandai būti sąžininga su savimi, rezultato nematyti. Kodėl?
Dažniausiai paslėptos priežastys nesusijusios su valios trūkumu. Jos susijusios su tuo, kaip jautiesi, ką galvoji apie maistą, kiek ilsiesi ir kaip iš tikrųjų klausaisi savo kūno. Šis tekstas – ne apie greitas schemas. Tai apie tikrą patirtį, tikrus žmones ir tai, kas iš tiesų veikia.
Tu galvoji, kad mažiau = geriau
Asta, 36-erių dviejų vaikų mama, pasakojo: „Kai pradėjau mesti svorį, tiesiog išbraukiau pusryčius ir vakarinę duoną. Galvojau, kad kuo mažiau valgysiu – tuo greičiau kristų svoris. Po dviejų savaičių ne tik buvau alkana visą laiką, bet ir per vakarienę viską šluodavau nuo stalo.“
Baimė valgyti pilnaverčius patiekalus dažnai virsta chaotišku elgesiu vėliau. Alkis kaupiasi, o tada ištinka vakarinis persivalgymas, neretai lydimas kaltės. Tavo kūnas neprieštarauja – jis tiesiog bando išgyventi. Ir jeigu kasdien jam siunčiama žinutė „tu negausi to, ko reikia“, jis pradeda taupyti energiją, lėtinti medžiagų apykaitą ir laikytis įsikibęs kiekvieno kąsnio.
Tu miegi mažiau nei tau reikia – bet to nesieji su svoriu
Miegas dažnai nuvertinamas. „Kam miegoti 8 valandas, jei galima sudeginti kalorijų sporte?“ – klaidinga logika, kurią išgyvena daugelis. Bet tiesa tokia, kad nemiegojus pakankamai, sutrinka alkio ir sotumo hormonai.
Daktarė Jūratė Mažeikienė, mitybos specialistė, yra pastebėjusi, kad klientai, kurie miega trumpiau nei 6 valandas per parą, dažniau jaučia potraukį saldėsiams, būna pavargę ir nesukaupia valios ilgalaikėms permainoms.
Trumpas miegas – tai ne tik nuovargis. Tai tarsi žalia šviesa užkandžiams, emociniam valgymui ir mažesniam fiziniam aktyvumui kitą dieną.
Tu vis dar bijai angliavandenių
Per daug metų dietų žmonės išmoko bijoti duonos, bulvių, vaisių. Visas pasaulis kartą buvo paskelbęs karą angliavandeniams. Tačiau kai jų trūksta, atsiranda ir energijos stygius, bloga nuotaika, sutrikęs virškinimas ir sunkiai suvaldomas noras „ko nors saldaus“.
Viktorija, pradėjusi valgyti ryžius pietums po ilgų keto metų, sako: „Buvau šokiruota – ne tik nepriaugau svorio, bet ir pradėjau geriau virškinti, turėjau daugiau jėgų vakare, o vakarinis šaldytuvo „apiplėšimas“ tiesiog dingo.“
Maistas turi būti tavo energijos šaltinis, ne priešas.
Tu sportuoji iš baimės, ne iš malonumo
Kai fizinis aktyvumas tampa bausme už suvalgytą bandelę, kūnas tai jaučia. Judėjimas netenka džiaugsmo. Tada atsiranda pavargęs protas, o ne stiprėjantis kūnas.
Pamėgink atrasti tai, kas kelia džiaugsmą – net jei tai būtų šokiai virtuvėje ar pasivaikščiojimai su ausinėmis. Kuo mažiau spaudimo, tuo daugiau norisi kartoti.
Tu per dažnai sveriesi
Svoris – kintantis dalykas. Vanduo, ciklo fazė, vakar suvalgytas maistas, net druskos kiekis – visa tai turi įtakos. Ir vis dėlto, daugelis žmonių kasryt lipa ant svarstyklių tikėdamiesi, kad jos pasakys, ar buvai „gera“.
Tai neturi būti tavo dienos teismas. Daktarė Mažeikienė sako: „Kiekvieną rytą svertis – tai kaip kiekvieną rytą tikrinti banko sąskaitą su viltimi, kad staiga atsirado daugiau pinigų. Tai vargina psichologiškai.“
Vietoje to stebėk, kaip jauti savo kūną. Ar esi lengvesnė mintyse? Ar daugiau juokiesi? Ar jauti mažiau sunkumo? Tai ir yra tikrieji pokyčių ženklai.
Tu vis dar tiki, kad yra greitas būdas
Gal internete matei prieš ir po nuotraukas. Gal draugė sako, kad per 3 savaites nukrito 5 kilogramai. Tačiau ar matei ją po metų?
Svarbiausias klausimas: ar tai, ką darai šiandien, galėtum daryti ir po 6 mėnesių? Jei atsakymas „ne“, tikėtina, kad tai laikina ir neveiksminga.
Vietoje to – keisk požiūrį. Štai kaip:
- Valgyk dažniau, bet sąmoningiau. Stenkis nepraalkti – tada išvengsi persivalgymo.
- Skirk laiko miegui. 7–8 val. – ne prabanga, o būtinybė.
- Grąžink angliavandenius į lėkštę. Bet ne sausainius – rinkis grūdus, vaisius, pupeles.
- Judėk dėl geros nuotaikos. Rask tai, kas tau artima – tai taps įpročiu.
- Stebėk, ką jauti, ne tik ką sveri. Kūno pojūčiai, emocijos, nuotaika – tai tavo tikrasis barometras.
Kiekviena iš šių priežasčių – ne nuosprendis, o kvietimas keisti santykį su savimi. Ne siekti „mažiau savęs“, o daugiau gyvenimo. Ir tai, be abejo, svarbiau už bet kokį skaičių.