D vitamino trūkumas šiaurėje: net vasarą nepakankamas saulės poveikis

D vitaminas ilgą laiką buvo siejamas tik su kaulų stiprumu ir vaikų rachitu, tačiau šiuolaikinė mokslinė literatūra rodo gerokai platesnį šio riebaluose tirpaus vitamino vaidmenį. Jis dalyvauja kaulų mineralizacijoje, imuninės sistemos reguliavime, raumenų funkcijoje ir net ląstelių augimo kontrolėje. Nepaisant to, D vitamino nepakankamumas išlieka viena dažniausių su mityba susijusių sveikatos problemų pasaulyje. Naujausių duomenų, paskelbtų 2026 metais European Journal of Clinical Nutrition žurnale, analizė atveria nerimą keliantį vaizdą: net Šiaurės Britanijoje, kur visuomenės sveikatos sistema yra gerai išvystyta, daugiau nei pusė vyresnio amžiaus žmonių ir beveik trys ketvirtadaliai tamsesnės odos tautų atstovų turi per mažą D vitamino kiekį kraujyje, nepriklausomai nuo metų laiko. Šis tyrimas atlieka svarbų vaidmenį formuojant supratimą apie tai, kodėl vien tik saulės spinduliai šiaurinėse platumose dažnai nepakankami, norint išsaugoti sveiką vitamino lygį organizme.

Klinikinio tyrimo, užregistruoto tarptautinėje duomenų bazėje ISRCTN13778806, tikslas buvo ne tik nustatyti, kokia dalis gyventojų turi nepakankamą D vitamino kiekį, bet ir įvertinti, ar vasaros mėnesiai padeda pagerinti šį rodiklį natūraliu būdu. Mokslininkai iš Šiaurės Britanijos universitetų bendradarbiavo stebėdami dvi pagrindines rizikos grupes: pirmąją sudarė vyresni nei šešiasdešimt penkerių metų žmonės, kurių oda gamina mažiau vitamino dėl amžiaus susijusių pokyčių, o antrąją – suaugusieji aštuoniolikos ir vyresni, priklausantys etninėms mažumoms su tamsesne oda pagal Fitzpatrick klasifikacijos ketvirtąją, penktąją ir šeštąją klases. Fitzpatrick skalė yra dermatologams gerai žinomas įrankis, kuris vertina odos atsaką į ultravioletinę šviesą pagal pigmentacijos laipsnį. Ketvirtoji ir aukštesnės klasės reiškia nuo vidutinės iki labai tamsios odos, kuri natūraliai apsaugota nuo saulės, tačiau būtent dėl to mažiau gamina D vitamino esant silpnesnei šviesai.

Tyrimas vyko ištisus metus, apimdamas tiek žiemos, tiek vasaros mėnesius, nuo 2024 metų gruodžio iki 2025 metų rugpjūčio. Toks tyrimo trukmės pasirinkimas buvo itin svarbus, nes leido pažvelgti į realų sezoniškumo poveikį D vitamino gamybai organizme šioje geografinėje zonoje. Dalyvių kraujo mėginiai buvo surinkti džiovintų kraujo dėmių pavidalu, kuris yra patogus ir mažiau invazyvus nei tradicinis veninis kraujo ėminys. Šie mėginiai vėliau buvo analizuojami naudojant skysčių chromatografiją bei masės spektrometriją, laikomus auksiniu standartu ir itin tikslius laboratorinius metodais. Kraujo plazmoje matuotas dvidešimt penkių hidroksivitamino D, trumpiau vadinamo 25(OH)D, kiekis. Šis metabolitas yra pagrindinė cirkuliuojanti D vitamino forma organizme ir plačiai pripažįstamas kaip patikimiausias rodiklis vertinant bendrą žmogaus D vitamino būklę tiek klinikinėje praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose visame pasaulyje.

Šiuolaikinėse gairėse priimta, kad pakankamas šio rodiklio kiekis yra didesnis nei penkiasdešimt nanomolių litre. Trūkumo riba nustatyta trisdešimt vieno iki keturiasdešimt devynių nanomolių litre, o tikras deficitas diagnozuojamas, kai vertė krinta žemiau trisdešimt nanomolių litre. Verta paminėti, kad skirtingos institucijos gali taikyti šiek tiek skirtingas ribas, tačiau dauguma tarptautinių ekspertų sutaria dėl penkiasdešimt nanomolių litre kaip minimalaus adekvataus lygio, kurio reikia siekti siekiant palaikyti kaulų ir bendrą sveikatą.

Rezultatai nustebino net tuos mokslininkus, kurie jau buvo linkę manyti, kad situacija sunki. Paaiškėjo, kad deficitas arba nepakankamumas, tai yra rodiklis žemiau penkiasdešimt nanomolių litre, nustatytas net penkiasdešimt keturiems procentams vyresnio amžiaus žmonių. Dar dramatiškiau atrodė etninių mažumų rodmenys: net septyniasdešimt du procentai tamsesnės odos suaugusiųjų kraujo tyrimai rodė nepakankamą D vitamino kiekį. Tačiau įspūdingiausia ir labiausiai praktinę reikšmę turinti išvada yra tai, kad šie procentai beveik nepasikeitė vasaros mėnesiais. Kitaip tariant, net ir tada, kai dienos ilgesnės, Saulė šviesiausia, o gyventojai teoriškai turėtų daugiau ultravioletinių spindulių, D vitamino gamyba odoje nepajudino statistikos reikšmingai. Ši išvada tiesiogiai sukerta šaknis įprastam įsitikinimui, kad šiaurės platuma gyvenantys žmonės vasarą gali susikurti pakankamas D vitamino atsargas, kurios palaikys organizmą ilgoje ir niūrioje žiemoje.

Norint suprasti, kodėl taip atsitinka, verta prisiminti, kaip D vitaminas atsiranda žmogaus organizme. Didžioji dalis jo nėra gaunama su maistu, kitaip nei daugelis kitų vitaminų. Tik nedidelė dalis dietos sudaro gyvūninės kilmės cholekalciferolį, vadinamą D3, arba augalinės ir grybų kilmės ergokalciferolį, žinomą kaip D2. Pagrindinis šaltinis yra oda. Kai ultravioletiniai B tipo spinduliai pasiekia odą, riebaluose esantis 7-dehidrocholesterolis virsta previtaminu D3, kuris vėliau termiškai virsta cholekalciferoliu. Tačiau šis procesas priklauso nuo daugybės veiksnių, kurių kiekvienas gali sumažinti vitamino gamybą. Geografinė platuma lemia saulės kampą virš horizonto, o šiaurėje, ypač žiemą, šis kampas yra toks žemas, kad ultravioletiniai B spinduliai beveik nepasiekia žemės paviršiaus arba jų skaičius yra nepakankamas. Odos pigmento kiekis turi didelę reikšmę: tamsesnė oda efektyviau sugeria ultravioletinę šviesą ir todėl gamina mažiau vitamino per tą patį laiko tarpą. Taip pat svarbus laikas, praleistas atviroje saulėje, kūno plotas, kuriam saulė patenka, aprangos tankumas, naudojamų saulės filtrų stiprumas ir net amžius, nes vyresni žmonių odos sluoksniai tampa mažiau produkuojantys. Šiaurės Britanijoje, kur žiemos trunka ilgai ir dienos šviesa yra niūri, natūrali gamyba tiesiog negali kompensuoti ilgo saulės trūkumo sezono.

Mokslininkų išvada yra kategoriška: vien tik saulės poveikis šiose platumose nepašalina D vitamino trūkumo problemos net stipriausią vasarą. Tai reiškia, kad papildai arba praturtinti maisto produktai tampa nebe pasirenkama, o būtina priemone, ypač vyresnėms ir tamsesnės odos populiacijoms. Šis atradimas turi tiesioginę reikšmę ir Lietuvos kontekstui, nes mūsų šalis yra dar labiau į šiaurę nutolusi nei tyrime tirta Šiaurės Britanija, žiemos dar ilgesnės, o saulės spinduliuotė dar menkesnė. Nors Lietuvos statistikos apie D vitamino trūkumo dažnį nėra tiesiogiai aprašytos šiame tyrime, geografinė analogija yra akivaizdi: jei Škotijoje, Šiaurės Anglijoje ar Velse per vasarą nepavyksta atstatyti D vitamino lygio, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Panevėžyje situacija gali būti dar sudėtingesnė dėl dar šiauresnės padėties.

Be to, epidemiologiniai tyrimai rodo, kad lietuvių mitybos įpročiai dažnai nepasižymi dideliu D vitamino gausių produktų vartojimu, nes tradicinėje virtuvėje nėra įprasta kasdien valgyti riebią žuvį, kepenėles ar specialiai praturtintus pieno produktus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių, pagrindinė vitaminų ir mineralų šaltinių priklausomybė yra nuo natūralių maisto produktų, tačiau D vitaminas yra vienas iš tų retų atvejų, kai natūralus maistas dažnai nepajėgia padengti kasdienio poreikio.

Maistas, kuris natūraliai prisotintas D vitamino, yra santykinai retas šiuolaikinėje mitybos struktūroje. Veršienos arba menkių kepenėlės, riebios žuvys, tokios kaip lašiša, sardinė, skumbrė arba silkė, kiaušinių tryniai ir tam tikri grybai, tokie kaip šitakiai arba maitake, yra naudingi šaltiniai, tačiau daugelis žmonių jų suvartoja per mažai, kad pasiektų rekomenduojamą paros normą, kuri suaugusiesiems daugelyje šalių siekia nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų tarptautinių vienetų, priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir kitų veiksnių. Dėl šios priežasties daugelyje šalių vyksta diskusija dėl privalomo kai kurių produktų, pavyzdžiui, pieno, sūrių, jogurtų arba margarino, D vitamino praturtinimo. Tai yra vienas efektyviausių visuomenės sveikatos intervencijų būdų, nes jis nepriklauso nuo individualių žinių arba noro vartoti papildus. Tačiau Lietuvoje tokia politika dar neišplėtota, nors kai kurie pieno produktų gamintojai savanoriškai prideda vitaminą D į kai kuriuos savo produktus. Tai reiškia, kad didžioji dalis atsakomybės lieka kiekvienam žmogui individualiai ir jo sveikatos priežiūros specialistams.

Klinikinės gairės visame pasaulyje vieningos bent vienu klausimu: tam tikroms grupėms papildai yra neprivalomi tik žodžių prasme, o realiai rekomenduojami kaip kasdienė praktika. Vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, kūdikiams, žmonėms, turintiems tamsesnę odą, gyvenantiems šiaurės platumose, ir tiems, kurių mityba ribota, mokslinį sutarimą palaiko dideli stebėjimo tyrimai ir atsitiktinių imčių kontroliuojami eksperimentai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje Sveikatos priežiūros ir klinikinių tyrimų priežiūros agentūra jau seniai rekomenduoja aštuonių šimtų tarptautinių vienetų kasdienę D vitamino dozę žmonėms, kurie žiemą gauna mažai saulės. Nors Lietuvoje tokių aiškiai komunikuojamų nacionalinių normų nėra vieningo valstybinio lygmens, praktikuojantys gydytojai dažnai skiria panašias dozes savo pacientams, ypač jei kraujo tyrimai patvirtina suboptimalų 25(OH)D lygį.

Verta atkreipti dėmesį, kad D vitamino poveikis organizmui yra sisteminis ir daugialypis. Naujausi tyrimai rodo sąsajas ne tik su kaulų lūžių profilaktika, bet ir su širdies bei kraujagyslių ligų rizika, metabolinio sindromo bei antrojo tipo cukrinio diabeto vystymusi, autoimuninių ligų, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės ar reumatoidinio artrito išsivystymo tikimybe, taip pat kai kurie moksliniai straipsniai mini sąsajas su vėžio prevencija. Nors kai kurios iš šių sąsajų vis dar diskutuojamos ir reikalauja papildomų didelio masto tyrimų, kad būtų galima daryti galutines išvadas, jau dabar matomas vaizdas yra pakankamai rimtas, kad D vitamino trūkumas būtų vertinamas kaip reali sveikatos rizika. Tačiau net ir laikantis konservatyviausio požiūrio, kaulų sveikata vien yra pakankamai stiprus argumentas palaikyti adekvatų D vitamino kiekį, nes osteoporozė ir ją lydintys kaulų lūžiai vyresniame amžiuje sukelia didžiulę fizinę kančią, funkcinį neįgalumą ir ekonominę naštą tiek pacientams, tiek visai sveikatos sistemai, ypač atsižvelgiant į Lietuvą, kurioje gyventojų senėjimas yra vienas sparčiausių Europoje.

Šiaurės Britanijos duomenys taip pat verčia permąstyti požiūrį į tamsesnės odos žmones, gyvenančius šiaurinėse šalyse. Švelnamas klimatas, kur daugelyje šalių vyksta migracija, sukelia sveikatos skirtumų problemą, kuri ne visada yra adekvačiai pripažįsta nacionalinėse sveikatos politikose. Tamsesnė odos pigmentacija, evoliuciškai atsiradusi kaip apsauga nuo intensyvios ultravioletinės spinduliuotės tropinėse platumose, tampa dezadaptacijos ženklu gyvenant toli nuo ekvatoriaus, kur ultravioletinė spinduliuotė yra nepakankama. Nepaisant to, kad šie žmonės gali gyventi šiaurėje dešimtmečius ar net būti gimę čia, jų oda fiziologiškai vis tiek gamina ženkliai mažiau vitamino nei šviesesnės odos atstovų toje pačioje aplinkoje. Sveikatos sistemoms tai reiškia, kad vienodi patarimo standartai visai populiacijai yra nepakankamai tikslūs, o rizikos grupių identifikavimas ir skirtingų poreikių pripažinimas turėtų tapti aktyvesne ir struktūrizuotesne praktika.

Praktinė žinia iš šio tyrimo yra trumpa, aiški ir universali. Jei šiauriniuose regionuose net vasarą didžioji dalis vyresnio amžiaus ir etniškai įvairios populiacijos lieka nepakankamai aprūpintos D vitaminu, tuomet saulė, kuri šiose platumose yra nepastovi ir trumpa, negali būti vieninteliu strategijos ramsčiu. Tai reiškia, kad maisto papildai, praturtinti maisto produktai ir reguliarus kraujo tyrimų tikrinimas turi tapti įprasta sveikatos priežiūros dalimi, o ne išimtine situacija. Daugelis žmonių vis dar mano, kad vitaminų vartojimas yra perteklius arba komercinė pinklė, tačiau moksliniai duomenys rodo priešingai: kai kuriais atvejais tai yra ne prabanga, o būtinybė, panašiai kaip geriamasis vanduo, pakankamas baltymų kiekis mityboje arba kasdienis fizinis aktyvumas.

Lietuvių kontekste šis tyrimas turėtų būti perskaitytas ne tik kaip informacija apie atokiau esančią šalį, bet kaip veidrodis, kuris atspindi mūsų pačių situacijos trūkumus. Mūsų platumos dar labiau į šiaurę nei tirtos, todėl ultravioletinės spinduliuotės indeksas dar mažesnis, ypač nuo spalio iki kovo mėnesio, kai saulė žemiausią trajektoriją apibūdina žemos platumos spektras. Mūsų žiema ilgesnė, o dangus dažniau apniukęs. Mūsų populiacijoje taip pat yra pakankamai daug vyresnio amžių žmonių, kurių oda praranda gebėjimą gaminti vitaminą, o etninė įvairovė taip pat auga, ypač didžiuosiuose miestuose. Kiekvienas, kuris bent trumpai pagalvoja apie savo mitybą ir sveikatos prevenciją, turėtų bent kartą pasitikrinti D vitamino kiekį kraujyje, ypač rudens pradžioje, kai vasaros rezervai, jei jie apskritai buvo suformuoti, pradeda senkti. Idealu būtų atlikti tyrimą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį – kad būtų galima stebėti dinamiką ir koreguoti strategiją.

Jei kraujo tyrimo rezultatas rodo trūkumą, papildų vartojimas turėtų būti ne bandomasis vienkartinis sumanymas, o ilgalaikis kasdienis įprotis, stebimas kartu su gydytoju arba sveikatos priežiūros specialistu. Daugelis žmonių daro klaidą vartodami vitaminą D nereguliariai, per didelėmis dozėmis vienu metu arba tik žiemą, o ne nuosekliai ištisus metus. Moksliniai duomenys rodo, kad kasdienės mažesnės dozės yra efektyvesnės nei retos milžiniškos dozės. Be to, D vitamino absorbcija pagerėja, kai vartojamas su maistu, kuriame yra riebalų, nes tai yra riebaluose tirpus vitaminas.

Moksliniai atradimai, tokie kaip šis, published 2026 metais European Journal of Clinical Nutrition žurnale, yra svarbūs ne tik akademiniu, bet ir visuomeniniu požiūriu. Jie primena, kad prevencija yra pigesnė nei gydymas, o maisto papildai, kai jie naudojami remiantis įrodymais, yra veiksminga prevencijos priemonė. D vitamino atveju diskusija vis dar vyksta apie tikslias dozes, optimalią formą ir sąveiką su kitais mikroelementais, ypač su kalcio absorbcija ir K2 vitaminu, tačiau apie pagrindinę problemą sutariama beveik vieningai: šiaurėje daugeliui žmonių jo trūksta, o saulė to neišsprendžia metų bėgyje, nepriklausomai nuo to, kokia intensyvi būna vasara.