Kodėl šviežias imbieras šildo keturis kartus stipriau nei maltas?

Kai kitą kartą ranka tiesis prie maltų imbiero prieskonių lentynos, verta žinoti: tas pats šaknis, tik šviežias, yra keturis kartus galingesnis. Ir tai ne subjektyvus įspūdis — skirtumą lemia viena konkreti medžiaga, kurios džiovinimo metu lieka vos trečdalis.

Kas slypi šviežiame imbiere, ko nebelieka maltame

Už aštrų imbiero skonį ir beveik visą jo gydomąjį poveikį atsakingi du junginiai — gingerolis ir šogaolis. Būtent jie plečia kraujagysles, greitina mikrocirkuliaciją ir gerina termoreguliaciją. Šviežioje šaknyje gingerolio yra keturis kartus daugiau nei maltame miltelyje. Priežastis paprasta: džiovinant ir smulkinant prarandama iki 70 procentų eterinių aliejų — tų pačių, kurie suteikia šviežiam imbierui intensyvų aromatą ir greitą šilumos prasiskverbimą į kraują. Taigi šviežias imbieras ne tik aštresnis skoniu — jis efektyviau šildo, greičiau įsisavinamas ir ilgiau išlaiko naudingąsias savybes.

Kaip imbieras šildo kūną iš vidaus

Mechanizmas gudrus. Gingerolis ir šogaolis dirgina gleivinės receptorius, sukeldami kraujo pritekėjimą į odos paviršių ir vidaus organus. Kraujas greičiau neša deguonį ir šilumą į sušalusias rankas bei kojas, pašalindamas tą nemalonų žvarbumo jausmą. Kūno temperatūra pakyla 0,2–0,4 laipsnio — atrodo nedaug, bet to pakanka, kad pagerėtų kraujotaka ir atsipalaiduotų raumenys, sustingę po ilgos sėdimos darbo dienos biure.

Poveikis prasideda per 15–20 minučių ir trunka kelias valandas. Tai reiškia, kad imbieras šildo ilgiau nei karšta arbata ar papildomas megztinis. Pavasarį, kai rytą šilta, o vakare vėl šalta, ši savybė ypač vertinga — padeda organizmui prisitaikyti prie temperatūros svyravimų. Tarkuota šviežia šaknis gėrime ar patiekale pirmiausia sušildo skrandį, o iš ten šiluma pasklinda po visą kūną. Rankos ir kojos ima šilti maždaug po pusvalandžio.

Ne tik šiluma: kas dar slypi šaknyje

Imbiero nauda toli gražu neapsiriboja vien šildančiu poveikiu. Šaknyje gausu vitamino C, B6, magnio ir kalio. Gingerolis slopina uždegiminius procesus organizme — tai reiškia palengvėjimą sergant artritu, esant raumenų skausmams. Virškinimui imbieras taip pat draugas: gerina maisto įsisavinimą ir padeda palaikyti sveiką virškinamojo trakto būklę.

Imunitetui — atskira istorija. Antimikrobinis imbiero poveikis pavasarį veikia kaip natūrali apsauga nuo peršalimo. Tas pats gingerolis veikia kaip savaiminis priešuždegiminis agentas, malšinantis gerklės ir kvėpavimo takų uždegimą. Kosint imbieras padeda skystinti ir šalinti skreplius — ne vaistų pakaitalas, bet solidus pagalbininkas.

Imbieras ir svorio metimas

Atskira tema, verta atsargaus entuziazmo. Imbieras iš tiesų greitina medžiagų apykaitą, turi termogeninį efektą (kūnas degina kalorijas gamindamas šilumą) ir šiek tiek slopina apetitą. Jis padeda normalizuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina uždegimą, o tai leidžia organizmui efektyviau skaidyti riebalus. Pridėkite švelnų šlapimą varantį poveikį, padedantį pašalinti vandens perteklių ir sumažinti tinimą — gaunasi neblogas pagalbininkas.

Tačiau jokio stebuklo. Imbieras pats savaime svorio nenumeta. Jis veikia kaip katalizatorius — padeda, kai jau ir taip judate ir kontroliuojate mitybą, bet nepakeičia nei sporto, nei subalansuoto raciono.

Kam imbieras netinka

Nepaisant visų pagyrų, imbieras tinka ne kiekvienam. Gingerolis ir šogaolis aktyviai dirgina skrandžio ir žarnyno gleivinę — tai, kas sveikam žmogui suteikia malonų šilumos pojūtį, sergančiajam gali virsti tikra bėda. Sergant gastritu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, taip pat gastroezofaginiu refliuksu, imbieras provokuoja rėmenį, deginimo jausmą ir uždegimo paūmėjimą. Net ir nedidelis kiekis gali sukelti nemalonių pojūčių.

Atsargiai turėtų elgtis ir kraują skystinančius vaistus vartojantys žmonės — imbieras turi švelnų antikoaguliacinį poveikį. Nėščiosioms prieš įtraukiant imbierą į racioną verta pasitarti su gydytoju.