Kai kam nors pradeda skaudėti Achilo sausgyslę, pirmoji mintis beveik visada ta pati — persistengiau sporte, per daug bėgiojau, netinkama avalynė. Tačiau trečdalis sausgyslių patologijų išsivysto žmonėms, kurie išvis nesportuoja. O naujausia 17 mokslinių tyrimų apžvalga rodo, kad tikrasis kaltininkas gali slypėti visai ne ortopedijos, o lipidų — riebalų apykaitos — srityje.
Sausgyslės yra tvirtos jungiamojo audinio struktūros, jungiančios raumenis su kaulais ir perduodančios jėgą, reikalingą kiekvienam judesiui — nuo lipimo laiptais iki rankos pakėlimo. Kai jos pradeda skaudėti, tinti ar praranda elastingumą, kalbama apie tendinopatiją — struktūrinį sausgyslės pakenkimą, kuris nėra vienkartinis uždegimas, o ilgalaikis degeneracinis procesas.
Kas iš tikrųjų vyksta sausgyslėje
Ilgą laiką manyta, kad tendinopatijos priežastis yra mechaninė perkrova. Ir iš dalies tai tiesa — per didelis fizinis krūvis be tinkamo atsistatymo išties gali pažeisti kolageno skaidulas, iš kurių sudaryta sausgyslė. Tačiau šis paaiškinimas palieka didelę spragą: kodėl tas pats nutinka žmonėms, kurie visai nesportuoja?
Atsakymą pateikia medicinos žurnale BMJ paskelbta sisteminė apžvalga, apibendrinusi 17 tyrimų su daugiau nei 2 600 dalyvių. Išvada aiški: sausgyslių skausmas statistiškai reikšmingai dažnesnis tarp žmonių, kurių cholesterolio kiekis kraujyje yra itin aukštas.
Cholesterolis kaip struktūrinė problema
Mechanizmas nėra abstraktus. Cholesterolis tiesiogine prasme kaupiasi sausgyslėse — ypač Achilo sausgyslėje, kuri dėl savo dydžio ir nuolatinės apkrovos yra dažniausia tendinopatijos vieta. Ten jis įsiterpia į kolageno matricos struktūrą, sutrikdydamas skaidulų išsidėstymą ir mažindamas audinio atsparumą tempimui.
Šis reiškinys ypač ryškus pacientams, sergantiems šeimine hipercholesterolemija — genetiniu lipidų apykaitos sutrikimu, kai cholesterolio kiekis kraujyje yra kelis kartus didesnis nei norma. Tokiems žmonėms sausgyslėse formuojasi vadinamosios ksantomos — cholesterolio sankaupos, kurios matomos net plika akimi kaip sustorėjimai po oda. Tyrimų duomenimis, ksantomos šešis kartus padidina Achilo sausgyslės skausmo tikimybę.
Ne tik mechanika — ir lėtinis uždegimas
Cholesterolio žala sausgyslėms nėra vien fizinė. Perteklinis cholesterolis sukelia vadinamąjį parauždegimą — lėtą, žemo intensyvumo uždegiminį procesą, kuris neturi ūmaus skausmo požymių, bet nuolat ardo audinį. Tyrimai rodo padidėjusį putliųjų ląstelių ir makrofagų — uždegimą inicijuojančių ir palaikančių imuninių ląstelių — kiekį sausgyslių audinyje.
Be to, aukštas cholesterolio lygis lėtina kolageno sintezę ir keičia sausgyslių baltyminę sudėtį. Rezultatas — audinys tampa mažiau elastingas, prasčiau sugeria smūgius ir lengviau plyšta net nuo nedidelių, kasdienių apkrovų.
Ką su tuo daryti
Reabilitologai pabrėžia, kad gydant lėtinį sausgyslių skausmą neužtenka žiūrėti tik į pačią sausgyslę — būtina įvertinti viso organizmo medžiagų apykaitos būklę. Lipidų profilio tyrimas (bendras cholesterolis, MTL, DTL, trigliceridai) turėtų tapti standartine diagnostikos dalimi pacientams, kuriems pasikartoja sausgyslių problemos.
Praktiniai žingsniai yra tokie patys kaip ir bendrai cholesterolio kontrolei: reguliari fizinė veikla (ji ne tik degina riebalus, bet ir stiprina sausgysles), mityba su mažiau sočiųjų riebalų ir daugiau skaidulų, o prireikus — gydytojo paskirti lipidų kiekį mažinantys vaistai.
Svarbu suprasti, kad aukštas cholesterolis nėra vien širdies ir kraujagyslių problema. Jis veikia visą jungiamąjį audinį — nuo kraujagyslių sienelių iki sausgyslių, kurios laiko mūsų kūną vertikalioje padėtyje kiekvieną dieną. Sausgyslės skausmas gali būti pirmasis signalas, kad lipidų apykaita išsibalansavo — ir jį ignoruoti reikštų praleisti progą veikti anksčiau, nei atsiras rimtesnių pasekmių.