Pakeitus pieną avižų ar migdolų gėrimu, rytinė košė gali atrodyti tokia pati, tačiau jos maistinė sudėtis jau skiriasi. Vienas mažiau pastebimų pokyčių susijęs su jodu: jei jo negaunama iš kitų produktų, atsisakius pieno šio mikroelemento racione gali sumažėti.
2026 m. lapkričio 16 d. paskelbtoje mitybos tyrimo apžvalgoje aptariamas būtent toks pakeitimas. Joje pristatyti žurnale „The Lancet Planetary Health“ paskelbti skaičiavimai, paremti daugiau kaip 3 500 Jungtinės Karalystės gyventojų mitybos duomenimis. Dalyvių amžius siekė nuo pusantrų iki šimto metų, todėl vertintas poveikis skirtingoms amžiaus grupėms.
Ką pakeičia net dalinis pieno atsisakymas
Apžvalgoje nurodoma, kad pakeitus 35 proc. pieno produktų augaliniais atitikmenimis, vidutinis per parą gaunamo jodo kiekis skaičiavimuose sumažėjo nuo 9 iki 21 proc., palyginti su pradiniu racionu. Pakeitus pusę pieno produktų, daugumoje gyventojų grupių sumažėjimas siekė nuo 13 iki 28 proc.
Tai mitybos pakeitimo scenarijai, o ne įrodymas, kad kiekvienam augalinį gėrimą pasirinkusiam žmogui išsivysto jodo trūkumas. Skaičiai apibūdina su maistu gaunamo mikroelemento kiekį, todėl jų nereikėtų suprasti kaip tiek pat sumažėjusio jodo kiekio kraujyje ar nustatytos skydliaukės ligos.
Vis dėlto skirtumas vertas dėmesio, nes jodas reikalingas skydliaukės veiklai. Apžvalgoje kaip jautresnės tokio mitybos pakeitimo grupės išskiriami maži vaikai, paaugliai ir vaisingo amžiaus moterys. Jiems svarbu įvertinti, kuo pakeičiami įprasti maistinių medžiagų šaltiniai, o ne vien tai, ar naujasis gėrimas tinka kavai.
Ant pakuotės verta ieškoti ir jodo
Pieno produktų pakeitimas palietė daugiau nei vieną mikroelementą. Apžvalgoje nurodoma, kad net dalinis keitimas mažino ir su maistu gaunamo kalcio, vitaminų B2 bei B12 kiekį. Vadinasi, panaši produkto paskirtis virtuvėje savaime negarantuoja tokios pačios maistinės vertės.
Laktozės netoleruojančiam žmogui ši išvada nereiškia, kad reikia grįžti prie netinkamo produkto. Tyrimo apžvalgoje siūloma atkreipti dėmesį į jodu praturtintus maisto produktus, tarp jų minima joduota druska ir jodu praturtinta duona. Kalbama apie tinkamo produkto pasirinkimą, o ne raginimą valgyti sūriau.
Todėl renkantis augalinį gėrimą verta perskaityti, kuo jis praturtintas, ir įvertinti visą dienos racioną. Esminis klausimas paprastas: pakeitus pieną, iš kur dabar gaunamas jodas? Atsakymą turėtų duoti maisto sudėtis, o ne vien užrašas, kad gėrimas augalinis.