Šeštadienio rytas, virtuvėje dūzgia kavamalė, o jūs bandote prisiminti, ką galima pagaminti iš vakar likusių bulvių. Cepelinai per ilgai, bulvių košė jau atsibodo, o kepti blynai reikalauja tiek aliejaus, kad gartraukis pradeda kosėti. Ir tada prisimenate — elektrinė vaflinė. Tas aparatas, kurį pirkote prieš Kalėdas saldiems vafliams, staiga tampa įrankiu, galinčiu per dešimt minučių paversti paprastas bulves traškiu, auksiniu ir stebėtinai elegantišku pusryčių pagrindu.
Bulviniai vafliai nėra naujiena. Belgijoje ir Olandijoje jie žinomi jau seniai, o Skandinavijoje keptuvėje spaudžiami bulviniai blyneliai — vadinami "rårakor" — yra nacionalinis pasididžiavimas. Tačiau elektrinė vaflinė šį procesą supaprastina iki absurdo: nereikia sukti galvos dėl kaitros, nereikia vartyti ir bijoti, kad pridegs. Viskas, ko reikia — trys keturios bulvės, kiaušinis, šaukštas miltų ir šiek tiek fantazijos.
Kodėl vaflinė, o ne keptuvė
Skirtumas tarp bulvinių blynų keptuvėje ir bulvinių vaflių yra ne tik forma. Vaflinė sukuria vienodą spaudimą ir temperatūrą iš abiejų pusių vienu metu. Dėl to vidus išlieka minkštas ir purus, o išorė — tolygiai traški, be tų apdegusių kraštų, kurie neišvengiamai atsiranda keptuvėje. Grottelės ne tik gražiai atrodo, bet ir padidina paviršiaus plotą, leisdamos daugiau drėgmės išgaruoti per trumpesnį laiką. Rezultatas — lengvesnis, mažiau riebaluose plaukiojantis patiekalas.
Be to, vaflinė pašalina poreikį gausiai pilti aliejaus. Pakanka lengvai patepti groteles prieš pirmą partiją, o tolesnės kepa beveik sausai — bulvėse esantis krakmolas ir taip neleidžia tešlai prilipti prie įkaitusio metalo. Tai reiškia, kad galutinis patiekalas turi žymiai mažiau riebalų nei tradiciniai kepti blynai ar bulviniai sklindžiai.
Pagrindinis receptas: nuo bulvės iki vaflio per dešimt minučių
Klasikinis bulvinių vaflių receptas yra neįtikėtinai paprastas. Dviem porcijoms reikia maždaug keturių vidutinio dydžio bulvių, vieno kiaušinio, šaukšto grietinės arba tiršto graikiško jogurto, dviejų šaukštų miltų ir žiupsnelio kepimo miltelių. Druska, pipirai — pagal skonį.
Pirmas žingsnis yra svarbiausias: bulves sutarkuokite smulkia tarka. Būtent smulkia, o ne stambia — taip tešla tampa vientisesnė, o vafliai geriau laiko formą. Į tą pačią masę įtarkuokite skiltelę česnako. Kiaušinį išplakite su druska ir pipirais, sumaišykite su grietine, berkite miltus ir kepimo miltelius. Viską gerai išmaišykite ir palikite pastovėti dešimt-penkiolika minučių. Per tą laiką miltai sugeria bulvių išskirtą skystį, o kepimo milteliai pradeda veikti — tešla tampa šiek tiek puresnė.
Įkaitinkite vaflinę, lengvai patepkite groteles aliejumi arba sviestu. Dėkite po du tris šaukštus tešlos į kiekvieną sekciją, uždenkite ir kepkite tris-keturias minutes, kol vafliai taps auksinės spalvos. Kartokite, kol tešla baigsis. Vienos partijos užtenka keturiems-šešiems vafliams, priklausomai nuo jūsų vaflinės dydžio.
Su kuo valgyti: nuo pusryčių iki vakarienės
Bulvinių vaflių didžiausias privalumas — jų neutralus skonis. Kaip ir duonos riekė, jie gali būti pagrindas beveik bet kokiam užpilui. Ryte su kiaušiniene, keptais pievagrybiais ir sauja špinatų tai tampa sočiais pusryčiais, kurie laiko iki pietų. Špinatus užtenka porą minučių pakepti keptuvėje su druska — jie suminkštėja ir tampa beveik saldūs, puikiai kontrastuodami su traškiais vafliais.
Jei norite įspūdingesnio varianto svečiams — ant vaflio užtepkite plaktą varškės sūrį su grietine, dėkite ploną griežinėlį silpnai sūdytos lašišos ir šaukštelį ikrų. Šis derinys veikia dėl kontrasto: šaltas, kreminis sūris, riebi žuvis ir traškus, šiltas vaflis sukuria tekstūrų ir temperatūrų sąveiką, kuri primena restorano užkandį, o ne naminius pusryčius.
Pietums bulviniai vafliai gali pakeisti duoną prie sriubos arba tapti garnyru prie mėsos. Vakarienei — su keptais grybais, svogūnų konfi ir kiaušiniu, virtu be lukšto, gaunasi patiekalas, kurio nesigėdytumėte patiekti ir svečiams. Kiaušinis, virtas be lukšto, su skystu tryniu, kuris išsilieja ant vaflio, sukuria natūralų padažą be jokių papildomų pastangų.
Sūrio variacija: kai norisi daugiau
Pridėjus į tešlą tarkuoto fermentinio sūrio, bulviniai vafliai tampa visiškai kitu patiekalu. Sūris kepdamas išsilydo ir karamelizuojasi ant grotelių, sukurdamas traškią plutelę, kuri primena kepto sūrio užkandžius. Čederis, parmezanas ar brandintas olandiškas sūris — visi veikia puikiai, tačiau svarbu rinktis kietesnį, gerai besilydantį sūrį.
Sūriniams vafliams patartina naudoti stambesnę tarką. Stambiai tarkuotos bulvės išlaiko daugiau tekstūros, o kadangi sūris suteikia papildomų riebalų, vafliai ir taip bus pakankamai rišlūs. Po sutarkavimo bulves verta šiek tiek nuspausti — perteklinis skystis gali padaryti vaflius per minkštus, o ne traškius.
Su sūriniais vafliais ypač gerai dera šviežios žolelės. Smulkiai kapotų krapų, petražolių ar laiškinių česnakų sauja, įmaišyta į tešlą prieš pat kepimą, suteikia pavasariško gaivumo, kuris atsveria sūrio sodrumą. Tai paprastas triukas, paverčiantis kasdienį patiekalą šventiniu.
Svogūnų ir bulvių klasika nauju pavidalu
Jei mėgstate klasikinius bulvinius blynus su svogūnais, šis derinys puikiai veikia ir vaflinėje. Vieną vidutinį svogūną sutarkuokite kartu su bulvėmis — smulkia tarka, kad svogūnas beveik ištirptų tešloje. Kepdamas jis karamelizuojasi ir suteikia saldumo, kuris nuostabiai kontrastuoja su druska.
Ši variacija ypač tinka tiems, kurie ieško sotumo be mėsos. Ant tokio vaflio uždėjus avokado pastos su vytintais pomidorais, gaunamas augalinis patiekalas, kuriame yra ir baltymų, ir sveikųjų riebalų, ir sudėtinių angliavandenių — visa, ko reikia subalansuotai vakarienei. Avokadą užtenka sutrinti šakute, įmaišyti smulkintų vytintų pomidorų, lašą citrinos sulčių ir žiupsnelį druskos.
Bulvių košės transformacija
Vienas geriausių dalykų, susijusių su bulviniais vafliais — jie sprendžia amžiną likusios bulvių košės problemą. Kiekvienas, kas kada nors virė per daug bulvių vakarienei, žino tą jausmą: šaldytuve stovi dubuo košės, kuri jau niekam nepatinka, bet išmesti gaila.
Į vakarykštę bulvių košę įmuškite kiaušinį, įberkite porą šaukštų miltų ir, jei košė buvo skystoka, dar šaukštą krakmolo. Išmaišykite ir palikite pastovėti penkiolika minučių kambario temperatūroje — per tą laiką miltuose esantis glitimas išbrinksta ir tešla tampa lipnesnė. Kepkite vaflinėje kaip įprastai, tik gal kiek ilgiau — keturias-penkias minutes, nes bulvių košė yra tankesnė už žalias tarkuotas bulves.
Šie vafliai iš bulvių košės gaunasi ypač minkšti viduje ir primena mažus bulvinius pyragėlius. Su keptu kiaušiniu ant viršaus ir šlakeliu aštraus padažo jie tampa sočiais pusryčiais, kurių niekas neatpažintų kaip "vakarykščio maisto".
Saugojimas ir šaldymas: vafliai atsargai
Bulviniai vafliai puikiai tinka pasiruošti iš anksto. Iškepus ir visiškai atvėsinus, juos galima sudėti į šaldymo maišelius su užtrauktuku ir laikyti šaldiklyje iki mėnesio. Atšildyti nereikia — tiesiai iš šaldiklio dėkite į skrudintuvą arba orkaitę kelioms minutėms, kol jie vėl taps traškūs.
Šis metodas ypač gelbsti darbo dienų rytais, kai laiko pusryčiams tiesiog nėra. Savaitgalį iškepate didesnį kiekį, sudedate į šaldiklį, o pirmadienį tiesiog pašildote — sotūs, naminiai pusryčiai per mažiau laiko nei užtrunka išsivirti kavą.
Taip pat verta žinoti, kad vafliai gali būti ir sumuštinių pagrindas. Du atšildyti vafliai, tarp jų — kumpis, sūris ir salotos lapas, tampa nešiojamais pietumis, kurie daug įdomesni už standartinę duoną. Vaflių grotelės sulaiko padažus ir neleidžia jiems ištekėti, o pats vaflis nesumirksta taip greitai kaip duona.