Ar kada susimąstei, kodėl kartais laikantis visų „teisingų“ mitybos principų, svarstyklės vis tiek užstringa? Galbūt problema slypi ne tik tame, ką valgai, bet kada. Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė ne maisto produktų sąrašai, o valgymo laikas – kaip jis veikia mūsų organizmą, apetitą ir net miegą. Nustebtum sužinojęs, kaip kelios valandos gali pakeisti visą dienos eigą.
Kodėl vakarinis valgymas gali slopinti pažangą
Vienas iš dažniausių iššūkių – vakarienė vėlyvą vakarą. Skubame, pavargstame, ir tada norisi kažko šilto, sotaus. Tačiau būtent tai ir pakiša koją. Kai valgome prieš pat miegą, mūsų virškinimas lėtėja, miegas tampa neramesnis, o ryte pabundame apsunkę.
Mano draugė Rasa, nusprendusi valgyti vakarienę iki 18 valandos, pastebėjo, kad ne tik lengviau miega, bet ir rytai tapo malonesni – be pūtimo, be sunkumo pojūčio. Jai net nereikėjo keisti mitybos turinio – vien tik laikas pakeitė viską.
Vidurdienis – ne metas užkandžiui, o energijos pagrindui
Daug kas sako: „Pietauju bet kada tarp susitikimų.“ Bet ar tavo kūnas žino, kada tas „bet kada“? Tyrimai rodo, kad mūsų organizmas aktyviausias vidurdienį – tada virškinimas stipriausias, hormonai stabilūs, o energijos poreikis didžiausias. Todėl pietūs turėtų būti vienas svarbiausių dienos valgymų.
Viena klientė, kuri anksčiau dažnai pietus praleisdavo arba užkąsdavo saldžiai, pradėjo rinktis rimtesnį, baltymais turtingą patiekalą apie 12–13 val. Rezultatas? Ilgesnis sotumo jausmas, mažiau noro užkandžiauti vakare ir geresnė savijauta darbo metu.
Pusryčiai – ne visiems būtini, bet jie keičia ritmą
Gali būti, kad tu mėgsti rytais tik kavą. Ir tai – normalu. Bet svarbu, kada baigėsi vakarienė. Jei suvalgai paskutinį kąsnį 19 val., tuomet tavo kūnas gauna mažiausiai 12 valandų poilsio tarp valgymų. Ir čia prasideda tikrasis žaidimas.
Kai kurie renkasi valgyti pirmą maistą 7 ryto, kiti – 11. Abu variantai gali veikti, svarbiausia – per tą 12 valandų maisto langą aprūpinti kūną reikiamais makroelementais. Ir jei visgi esi pusryčių fanas – rinkis baltymus, skaidulas, šiek tiek sveikų riebalų. Tai gali būti kiaušinis su avokadu, grikių košė su cinamonu arba riešutų sviestu pagardintas bananas.
Ką gali pakeisti valgymo lango planavimas
Valgymo langas – tai paprasta taisyklė: 12 valandų per parą valgai, 12 – ne. Skamba elementariai, bet tai pakeičia hormonų veiklą, energijos lygį ir net mūsų gebėjimą atpažinti alkį.
Štai keletas pavyzdžių, kaip galima tai pritaikyti:
- Baigti vakarienę iki 18 val. ir pradėti pusryčius 8 val. ryte.
- Valgyti iki 19 val. ir kitą dieną pirmą maistą suvalgyti tik 9–10 val.
- Turėti 3 pagrindinius valgymus be užkandžių tarp jų (nebent esi fiziškai aktyvus ar turi kitų poreikių).
Svarbu ne tai, kad būtum griežtas sau – o kad turėtum aiškų planą. Net kelių dienų eksperimentas su anksčiau suvalgyta vakariene gali duoti akivaizdžių rezultatų.
Ar tai tinka visiems? Ne visai
Tiesa ta, kad universalios taisyklės neegzistuoja. Sergantiesiems cukriniu diabetu, turintiems hormoninių problemų ar besilaukiančioms moterims reikia kitokio režimo. Kaip sako dietologė dr. Sarah Pflugradt, svarbiausia – stebėti savo kūną, jo signalus, o ne aklai sekti madas.
Jei jauti, kad vakare vis dar esi alkanas – gal tavo pietūs buvo per silpni? O gal per mažai miegojai ir organizmas klaidingai siunčia alkio signalus? Klausykis savęs, o ne „tobulų“ grafikų.
Kas iš to viso išeina?
Valgymo laikas daro įtaką daugiau nei galvojame. Net jei nesilaikai jokių dietų, tiesiog bandymas valgyti anksčiau gali pakeisti tavo miegą, energiją ir net svorį.
Pradėk nuo vieno įpročio – pavyzdžiui, savaitę valgyk vakarienę iki 18:30. Stebėk, kaip jautiesi. Gal po kelių dienų net nebesinorės vakarinio užkandžio. Gal pastebėsi, kad rytas tampa skaidresnis, galva švaresnė, o kūnas lengvesnis. Ir tai – be jokių kalorijų skaičiavimų.
Kūnas mėgsta ritmą. Duok jam tai – ir jis atsilygins.