Socialiniuose tinkluose pilna vaizdo įrašų, kuriuose žmonės žada išmaitinti šeimą už porą eurų. Ekrane mirga svogūnai, avižiniai dribsniai, buljoniniai kubeliai ir pigiausia parduotuvės konservuota pupelė. Komentarai po tokiais įrašais visada vienodi: vieni rašo „čia gi šlamštas, geriau nusipirkti šavirmą", kiti ginasi „kai kišenėje tuščia, ne iki šavirmos". Tačiau beveik niekas iš tų komentatorių nėra realiai išviręs to, ką siūlo recepto autorius.

Todėl vienas Rusijos sveikatos portalo žurnalistas nusprendė eksperimentą padaryti pats. Jis išsirinko kelis populiariausius biudžetinius receptus, nupirko pigiausių ingredientų paprastame prekybos centre, užsirišo prijuostę ir visą dieną praleido prie viryklės. Jo tikslas nebuvo nustatyti, kuris patiekalas skaniausias — jis norėjo sąžiningai atsakyti į vienintelį klausimą: ar verta?

Pirmasis kandidatas buvo avižiniai kotletai su svogūnais. Receptas juokingai paprastas: susmulkinkite vieną didelį svogūną, pakepinkite jį aliejuje iki auksinės spalvos, atidėkite į šalį. Tada į dubenį suberkite avižinius dribsnius, užpilkite verdančiu vandeniu tiek, kad vos apsemtų. Jei norite sodresnio skonio — ištirpinkite vandenyje vieną buljoninį kubelį. Išmaišykite ir dviem minutėms pašaukite į mikrobangų krosnelę. Per tą laiką vanduo turėtų beveik visas išgaruoti, o dribsniai išbrinkti iki tirštos košės konsistencijos. Belieka įmušti vieną kiaušinį, suberti kepintus svogūnus, įberti druskos, pipirų, prieskonių ir gerai išminkyti masę.

Svarbiausia šio recepto gudrybė — leisti masei pastovėti kelias minutes prieš kepant. Per tą laiką avižiniai dribsniai sugeria likusią drėgmę, kiaušinis sujungia viską į vientisą struktūrą, ir „faršas" tampa pakankamai lipnus, kad nesuirtų keptuvėje. Po to šaukštu dėkite masę ant įkaitintos keptuvės su aliejumi, lengvai suformuokite kotletus ir kepkite ant nedidelės ugnies, kol abi pusės taps auksinės rudos spalvos.

Žurnalistas buvo atviras: šie kotletai neapsimes mėsa. Jų skonis — minkštas, švelniai salstelėjęs nuo svogūnų, su lengvu avižų poskoniu. Tačiau, jo paties žodžiais, valgyti buvo „gana malonu". O štai jo vyras po paragavimo iškart pasiūlė patobulinimą: su trupučiu konservuotos mėsos jie būtų „dar skanesni". Bet juk eksperimento esmė ir buvo išsiversti be mėsos.

Kainos požiūriu rezultatas įspūdingas. Pusė kilogramo pigiausių avižinių dribsnių Rusijos prekybos centre kainavo 25 rublius (apie 25 euro centus), pusė kilogramo svogūnų — 20 rublių, dešimt kiaušinių — 80 rublių, pakuotė buljoninių kubelių — 40 rublių. Bendrai vienai porcijai — atsižvelgiant tik į sunaudotus produktus, be aliejaus ir druskos — išėjo maždaug 25 rubliai. Perskaičiavus į europietišką kontekstą, tai būtų gal kiek daugiau, tačiau vis tiek kalbame apie keliasdešimt centų už sotų patiekalą.

Toliau žurnalistas išbandė sriubą su konservuotomis pupelėmis pomidorų padaže. Šio patiekalo logika primena daugelio lietuvių močiučių virtuvės principą: turi bulvių, turi svogūną, turi morką, turi skardinę pupelių — vadinasi, sriuba bus. Receptas paprastas: pakepinkite smulkintą svogūną su tarkuota morka, kol suminkštės. Nulupkite ir kubeliais supjaustykite kelias bulves. Užkaiskite puodą vandens, ištirpinkite jame buljoninį kubelį. Kai vanduo užvirs, sukriskite bulves, keptas daržoves ir visą skardinę pupelių su visu pomidorų padažu. Virkite, kol bulvės suminkštės. Kiekio santykį galima laisvai keisti — daugiau pupelių reiškia tirštesnę, sotesnę sriubą, mažiau — skystesnę. Rezultatas, pasak autoriaus, buvo „gana soti ir tiršta" sriuba, kuri, žinoma, neprilygsta sočiam barščiui, tačiau kaip greitas, šildantis ir beveik nieko nekainuojantis variantas — veikia puikiai.

Trečiasis receptas buvo bene paprasčiausias iš visų — kiaušininė sriuba. Iš esmės tai yra sultinys, į kurį plona srovele pilamas išplaktas kiaušinis, kad šis vandenyje sukrešėtų plonais siūlais ar dribsniais. Tai senas, daugelyje pasaulio virtuvių žinomas metodas — nuo itališkos stracciatella iki kiniškos kiaušinių sriubos. Pagrindiniai ingredientai: vanduo, buljoninis kubelis, vienas ar du kiaušiniai, galbūt šiek tiek smulkintų svogūnų laiškų ar petražolių, jei jų yra po ranka. Kaina — kone nulinė, paruošimo laikas — kelios minutės. Sotumo — pakankamai, ypač jei šalia atsiranda riekė duonos.

Ketvirtasis — salotos su džiūvėsėliais. Čia vėl veikia principas „ką turi, tą ir dedi": šviežių daržovių likučiai (agurkas, pomidoras, galbūt lapinės salotos ar kininis kopūstas), pakeptos duonos kubeliai, truputis aliejaus, druskos ir, jei biudžetas leidžia, skardinė konservuotų žuvų ar keli virti kiaušiniai. Autorius pastebėjo, kad šiose salotose svarbiausia — džiūvėsėlių traškumas, kuris sukuria sotumo iliuziją net ir tada, kai tikrų baltymų porcijoje beveik nėra.

Viso eksperimento išvada nebuvo nei entuziastinga reklama, nei pašaipus atmetimas. Žurnalistas grįžo prie to, nuo ko pradėjo: socialiniai tinklai siūlo šimtus biudžetinių receptų, ir didžioji jų dalis techniškai veikia. Taip, avižiniai kotletai nėra mėsa. Taip, sriuba iš vandens su kubeliu nėra restorano patiekalas. Tačiau žmogui, kuris neturi pinigų, bet turi viryklę, keptuvę, svogūną ir pakuotę avižinių dribsnių, šie receptai reiškia vieną dalyką: jis neis miegoti alkanas.

Tuo pačiu eksperimentas atskleidė ir tai, kas dažniausiai nutylima biudžetinio maisto diskusijose. Tokie receptai reikalauja laiko. Ne tiek daug, kiek sudėtingi patiekalai, bet vis tiek — reikia pjaustyti, kepti, maišyti, laukti. Reikia turėti bent minimalų įrankių ir prieskonių arsenalą. Reikia mokėti įvertinti, kada „faršas" pakankamai lipnus, o sriuba — pakankamai tiršta. Tai nėra greitas maistas, kurį pasiimi ir suvalgai.

Taip pat svarbu pripažinti, kad biudžetiniai receptai — ypač tie, kuriuose nėra mėsos, žuvies ar kiaušinių — baltyminiu požiūriu yra gana skurdūs. Avižiniuose dribsniuose baltymų yra, tačiau jų kiekis vienoje porcijoje neprilygsta tam, ką gautumėte iš kiaušinio ar mėsos gabalėlio. Ilgalaikėje perspektyvoje vien tokiais patiekalais maitintis būtų rizikinga sveikatai, ypač vaikams, paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurių baltymų poreikis yra padidėjęs.

Visgi vienkartinė pagalba virtuvėje, kai piniginė tuščia, o alga — dar po savaitės, šie receptai tikrai suteikia. Kaip rašė pats eksperimentatorius, kai pabandžiau, nesigailėjau.

Dažnai užduodami klausimai

Ar šie patiekalai yra sveiki ilgalaikėje perspektyvoje?
Ne visai. Avižiniai dribsniai yra geras sudėtinių angliavandenių ir skaidulų šaltinis, tačiau baltymų juose nedaug. Jei maitinsitės vien tokiais patiekalais ilgiau nei kelias dienas, organizmui pradės trūkti amino rūgščių, geležies ir vitamino B12. Šie receptai yra avarinis sprendimas, o ne nuolatinė mitybos strategija.
Kiek kalorijų turi vienas avižinis kotletas?
Priklausomai nuo dydžio ir kepimo aliejaus kiekio, vienas kotletas turi maždaug 80–120 kalorijų. Didžiąją dalį sudaro angliavandeniai iš avižinių dribsnių ir šiek tiek riebalų iš aliejaus. Baltymų — vos keli gramai.
Ar galima šiuos receptus pritaikyti be buljoninių kubelių?
Taip. Buljoninį kubelį galima pakeisti šlakeliu sojos padažo, žiupsneliu druskos su džiovintomis daržovėmis arba tiesiog gera žiupsne druskos ir prieskonių mišiniu. Buljoninis kubelis suteikia stiprų, vienodą skonį — be jo patiekalas bus švelnesnis, bet ne mažiau valgomas.