Mokslininkai atrado protingesnę mediterraninę dietą, kuri sumažina diabeto riziką trečdaliu

2 tipo cukrinis diabetas šiandien yra viena sparčiausiai plintančių lėtinių ligų visame pasaulyje. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, daugiau nei 530 milijonų žmonių šiuo metu gyvena su šia liga, o skaičiai nuolat auga dėl urbanizacijos, nesveikos mitybos ir sumažėjusio fizinio aktyvumo. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, ši problema kelia vis didesnį susirūpinimą sveikatos priežiūros sistemoms. Tiesa, ne viskas yra beviltiška. 2026 m. gegužės 19 d. paskelbti vieno didžiausių europinių mitybos tyrimų rezultatai rodo, kad paprasti, kasdieniai pokyčiai gali sumažinti diabeto riziką trečdaliu. Ispanijos Navaros universiteto vadovaujamas PREDIMED-Plus projektas, paskelbtas žurnale Annals of Internal Medicine, yra didžiausias Europoje atliktas mitybos intervencijos tyrimas, kuriam prireikė daugiau nei 200 mokslininkų iš dvidešimt trijų Ispanijos universitetų, ligoninių ir tyrimų centrų. Tyrimas vyko daugiau nei šimtoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigų Ispanijos nacionalinėje sveikatos sistemoje, o duomenys rinkti šešerius metus. Tai leidžia teigti, kad rezultatai yra ne tik statistiškai reikšmingi, bet ir praktiškai pritaikomi realioje sveikatos priežiūros aplinkoje.

PREDIMED-Plus tyrimas pradėtas 2013 metais, kai Navaros universitetas gavo Europos mokslinių tyrimų tarybos pažangiosios dotaciją, viršijusią du milijonus eurų. Vėliau, tarp 2014 ir 2016 metų, prisijungė papildomos institucijos, o bendras finansavimas viršijo penkiolika milijonų eurų. Didžioji dalis lėšų atkeliavo iš Carlos III sveikatos instituto ir biomedžinių tyrimų tinklo centrų, specializuojančiųsi nutukimo fiziologijos ir mitybos, epidemiologijos bei visuomenės sveikatos, taip pat diabeto ir susijusių medžiagų apykaitos ligų srityse. Toks mastas ir institucinis palaikymas rodo, kokia rimta buvo šio projekto mokslo bendruomenės darbotvarkė. Tyrime dalyvavo 4746 suaugusieji nuo penkiasdešimt penkerių iki septyniasdešimt penkerių metų amžiaus. Visi jie turėjo antsvorio arba nutukimo diagnozę, taip pat metabolinį sindromą, tačiau tyrimo pradžioje nei vienas iš jų nesirgo cukriniu diabetu ir neturėjo širdies ir kraujagyslių ligų. Ši tiksli atranka leido mokslininkams stebėti, kaip gyvenimo būdo pokyčiai veikia naujo diabeto išsivystymą populiacijoje, kuri jau yra padidintos rizikos grupėje.

Tyrimo dalyviai buvo atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė laikėsi tradicinės mediterraninės dietos be kalorijų apribojimų ir be fizinio aktyvumo rekomendacijų. Kita grupė gavo intensyvesnį planą: jų mediterraninė dieta buvo sumažinta maždaug šešiomis šimtais kilokalorijų per dieną, jie buvo skatinami reguliariai mankštintis vidutinio intensyvumo krūviu, įskaitant greitąją ėjimą, jėgos pratimus bei pusiausvyros treniruotes, be to, jie nuolat gavo profesionalią paramą svorio metimui. Šis modelis buvo pasirinktas neatsitiktinai. Mediterraninė dieta jau seniai vertinama kaip viena sveikiausių mitybos sistemų pasaulyje, pasižyminti širdies ir kraujagyslių apsaugos savybėmis. Tačiau Ispanijos mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar trys realūs ir kasdieniai patobulinimai – mažesnis kalorijų kiekis, daugiau judesio ir specialistų pagalba – gali dar labiau sustiprinti šios dietos poveikį 2 tipo diabeto prevencijai.

Rezultatai, stebėti šešerius metus, buvo įspūdingi. Intervencinėje grupėje diabeto rizika buvo trečdaliu mažesnė nei kontrolinėje grupėje, laikinusi tradicinę mediterraninę dietą. Skaičiuojama, kad programa išvengė maždaug trijų diabeto atvejų kiekvieniems šimtui dalyvių. Visuotinėje skalėje, atsižvelgiant į milijonus žmonių, kuriems gresia ši liga, tokia prevencija galėtų reikšti tūkstančius išsaugotų gyvenimų ir milžinišką sveikatos priežiūros išlaidų sumažinimą. Ne tik skaičiai kalba už šį metodą. Dalyviai, kurie laikėsi patobulintos mediterraninės dietos, vidutiniškai numetė 3,3 kilogramus, o jų juosmens apimtis sumažėjo 3,6 centimetro. Tuo tarpu kontrolinė grupė numetė vos 0,6 kilogramo, o juosmens apimtis sutrumpėjo tik 0,3 centimetro. Tai rodo, kad kalorijų mažinimas ir fizinis aktyvumas ne tik mažina diabeto riziką, bet ir veiksmingai kovoja su visceraliniu riebalu, kuris yra vienas svarbiausių metabolinio sindromo ir insulino rezistencijos veiksnių.

Miguelis Ángelis Martínezas-Gonzálezas, Navaros universiteto prevencinės medicinos ir visuomenės sveikatos profesorius bei Harvardo universiteto adjunktas, yra vienas pagrindinių šio tyrimo vadovų. Jis teigia, kad cukrinis diabetas yra pirmasis tvirtas klinikinis rezultatas, kuriam jie gali pateikti stipriausius turimus įrodymus, kad mediterraninė dieta kartu su kalorijų mažinimu, fiziniu aktyvumu ir svorio metimu yra itin veiksminga prevencinė priemonė. Pasak jo, jei šie nedideli ir tvarūs gyvenimo būdo pokyčiai būtų taikomi plačiai rizikos grupių populiacijose, kiekvienais metais būtų galima išvengti tūkstančių naujų diabeto diagnozių. Šis teiginys nėra perdėtas optimizmas. Būtent todėl tyrimas buvo vykdomas realioje pirminės sveikatos priežiūros sistemoje, o ne laboratorijoje, kad rezultatai atspindėtų tikrąją klinikinę praktiką.

Tyrimo pirmasis autorius Miguelis Ruizas-Canela, Navaros universiteto medicinos fakulteto prevencinės medicinos ir visuomenės sveikatos katedros vedėjas, paaiškina, kad mediterraninė dieta sinergiškai gerina insulino jautrumą ir mažina uždegimą. PREDIMED-Plus tyrimas parodė, kad derinant kalorijų kontrolę ir fizinį aktyvumą, šie privalumai dar labiau sustiprėja. Tai yra skanus, tvarus ir kultūriškai priimtinas požiūris, kuris siūlo praktišką ir veiksmingą būdą užkirsti kelią 2 tipo cukriniam diabetui – ligai, kuri, didžiąja dalimi, yra išvengiama. Šis teiginys yra svarbus ne tik Ispanijai, kurioje apie 4,7 milijono suaugusiųjų serga diabetu, bet ir visai Europai, kur šia liga gyvena daugiau nei 65 milijonai žmonių. Jungtinėse Valstijose sergančiųjų skaičius siekia apie 38,5 milijono, o sveikatos priežiūros išlaidos tenka vienos didžiausių pasaulyje. Todėl prevencija tampa ne tik medicinine, bet ir ekonomine būtinybe.

Kodėl būtent mediterraninė dieta, pritaikyta su šiais trimis papildomais elementais, pasirodė tokia efektyvi? Atsakymas slypi keletoje fiziologinių mechanizmų. Pirmiausia, kalorijų deficitas leidžia sumažinti riebalinio audinio masę, ypač pilvo ertmėje susikaupusių visceralinių riebalų. Šie riebalai aktyviai išskiria uždegimines citokines, kurios trikdo insulino signalo perdavimą ląstelėse. Kai visceralinių riebalų mažėja, insulino jautrumas natūraliai gerėja. Antra, reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, toks kaip greitasis ėjimas ar jėgos pratimai, skatina raumenų audinio glikogeno sunaudojimą ir padeda palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje net ir ne mankštinantis. Trečia, profesionali pagalba, įskaitant mitybos specialistų konsultacijas ir nuolatinį palaikymą, padeda žmonėms ilgą laiką išlaikyti motyvaciją ir priimti teisingus kasdienius sprendimus, kurių vienas kitas neturėtų didelės įtakos, bet kurie per mėnesius ir metus sudaro esminį skirtumą.

Svarbu paminėti, kad tyrimas vyko suaugusiems vyresniems nei penkiasdešimt penkerių metų žmonėms, kurie jau turėjo metabolinį sindromą. Tai reiškia, kad rezultatai yra ypač aktualūs tiems, kurių sveikata jau yra įspėjamojoje stadijoje. Tačiau principai gali būti pritaikyti ir jaunesniems žmonėms, siekiantiems išvengti metabolinio sindromo išsivystymo. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, tradicinė virtuvė nėra identiška mediterraninei, tačiau pagrindiniai principai yra lengvai pritaikomi. Alyvuogių aliejus gali pakeisti sviestą ar lašinius, riešutai ir sėklos gali tapti sveiku užkandžiu vietoj saldumynų, o daržovės, žuvis ir ankštiniai produktai gali užimti centrines vietas valgiaraštyje. Svarbiausia – sumažinti perdirbtų produktų ir paprastųjų angliavandenių kiekį, o kalorijų deficitą pasiekti ne badavimu, bet sąmoningu porcijų dydžio reguliavimu.

Be pagrindinių diabeto prevencijos rezultatų, susijęs PREDIMED-Plus kūno sudėties tyrimas, publikuotas JAMA Network Open žurnale, parodė, kad energijos kiekį mažinanti mediterraninė dieta kartu su fiziniu aktyvumu padeda mažinti bendrą ir visceralinį riebalų kiekį, tuo pačiu sulėtinant su amžiumi susijusį liesos raumenų masės praradimą vyresniame amžiuje. Tai yra nepaprastai svarbus atradimas, nes vyresniems žmonėms dažnai kyla baimė, kad svorio metimas atims raumenų jėgą. Šis tyrimas rodo, kad teisingai sudarytas mitybos ir fizinio aktyvumo planas gali pagerinti kūno sudėtį be neigiamo poveikio raumenų masei. Lietuvoje, kur gyventojų senėjimas yra vienas sparčiausių Europoje, tokie duomenys turėtų būti atsižvelgti formuojant nacionalines vyresnio amžiaus žmonių sveikatos strategijas.

Ką visa tai reiškia paprastam žmogui, norinčiam apsisaugoti nuo diabeto? Pirma, nereikia ieškoti stebuklingų tablečių ar brangių papildų. Antra, nereikia laikytis drastiškų dietų. Trečia, pokyčiai turėtų būti nedideli, bet nuoseklūs. Maždaug šešių šimtų kilokalorijų per dieną sumažinimas gali atrodyti kaip daug, tačiau praktikoje tai reiškia paprastus pasirinkimus: mažesnę porciją vakarienei, saldžių gėrimų atsisakymą, vienos užkandžių porcijos pašalinimą ar deserto pakeitimą vaisiais. Fizinis aktyvumas taip pat nereiškia maratono bėgimo ar sporto salės. Greitasis ėjimas trisdešimt keturiasdešimt minučių kelis kartus per savaitę, kartu su paprastais jėgos pratimais namuose, gali duoti realių rezultatų. Specialistų pagalba gali ateiti iš šeimos gydytojo, dietologo ar net patikimų visuomenės sveikatos programų, kurios jau veikia kai kuriose Lietuvos savivaldybėse.

Žvelgiant į ateitį, PREDIMED-Plus tyrimo komanda tikisi, kad artimiausiu metu pavyks pateikti panašius įrodymus ir kitoms didžiosioms visuomenės sveikatos problemoms. Jau dabar aišku, kad mediterraninė mityba nėra madinga dieta, o ilgalaikis gyvenimo būdas, kurį galima pritaikyti beveik bet kurioje kultūroje. Lietuviams tai gali reikšti galimybę modernizuoti savo mitybos įpročius, išsaugant tradicines vertybes, bet pasiskolinus veiksmingiausius elementus iš vienos sveikiausių pasaulio regionų mitybos kultūros. Svarbiausia prisiminti, kad 2 tipo cukrinis diabetas nėra neišvengiama lemtis. Tai yra liga, kurią, didžiąja dalimi, galima užkirsti kelią tinkama mityba, judesiu ir sąmoningu svorio valdymu. O šis tyrimas parodė, kaip tai padaryti praktiškai, remiantis tvirtiausiais šiuo metu turimais moksliniais įrodymais.