„Vaisiai tukina“ – tai frazė, kurią kažkur turbūt visi esame girdėję. Tačiau ją dažnai sako tie, kurie vaisių nesupranta. Jei esi bandęs laikytis dietos, turbūt esi svarstęs, ar reikia jų vengti. Bet atsakymas paprastesnis, nei gali atrodyti – ne vaisiai, o perdirbtas maistas, saldumynai ir sėdėjimas ant sofos yra tikrieji kaltininkai.
Fruity saldumas gali tapti tavo sąjungininku. Jie ne tik malšina potraukį saldumynams, bet ir maitina kūną taip, kad ilgiau jaustumeisi sotus. Svarbiausia – pasirinkti ne bet kokius, o tuos, kurie iš tikrųjų padeda.
Neieškok stebuklo, pasitikėk avietėmis
Avietės yra mažos, bet stiprios. Vos viena sauja turi apie 8 gramus skaidulų – tai trečdalis dienos normos. Skaidulos ne tik palaiko virškinimą, bet ir stabdo užkandžiavimą. Dar daugiau – jose yra antocianinų, kurie gali padėti širdžiai ir net apsaugoti nuo atminties silpnėjimo.
Mitybos specialistė Džesika Ball, RD, primena, kad avietės taip pat turi elaginės rūgšties – medžiagos, kuri tyrimais siejama su sumažėjusia kai kurių vėžio formų rizika. Ir viso to – be jokio pridėtinio cukraus.
Kriaušės – ne nuobodžios, o tiesiog tyliai stiprios
Jei esi linkęs nuvertinti kriaušes, metas pakeisti nuomonę. Viena vidutinė kriaušė – 6 gramai skaidulų, o tai reiškia: sotumas, mažesnis noras užkąsti ir stabilesnis cukraus kiekis kraujyje.
Kriaušėse esantis vitaminas C stiprina imunitetą, o kalis padeda reguliuoti spaudimą. Jei tavo užkandžių stalčiuje dominuoja batonėliai, kriaušė gali būti puikus pakeitimas.
Mėlynės: ne tik desertui, bet ir tavo smegenims
Mėlynės – tai natūralus būdas pasirūpinti savimi. Jos turi mažiau skaidulų nei avietės, bet garsėja savo antioksidantais. Tyrimai rodo, kad mėlynės gali padėti apsisaugoti nuo aplinkos žalos, UV spindulių ir net pagerinti atmintį.
Jei kada esi pamiršęs kur padėjai raktus, įtrauk mėlynes į savo pusryčius. Ypač laukinės mėlynės, kurias galima rasti šaldytų skyriuje – jose dar daugiau antioksidantų.
Apelsinai – saldus skonis be sąžinės graužaties
Apelsinas – ne tik šventinis vaisius. Vienas didelis vaisius turi apie 4 gramus skaidulų, beveik visą reikalingą vitamino C paros normą ir kalio, kuris mažina pilvo pūtimą.
Ir jei manai, kad tik saldainiai gali numalšinti norą kažko saldaus – pabandyk suvalgyti šviežią, sultingą apelsiną. Skonis malonus, o nauda – ilgalaikė.
Obuoliai: klasika, kuri veikia
Močiutė sakydavo – obuolys per dieną ir gydytojo nereikės. Gal šiek tiek perdėta, bet esmė teisinga. Obuolys su odele – apie 4 gramus skaidulų ir daugybė kitų gerų dalykų tavo širdžiai.
Mokslininkai netgi išskiria „Granny Smith“ veislę kaip ypač naudingą, jei nori numesti svorio. Svarbu tik – valgyk su odele, nes ten slypi visa galia.
Braškės – vasaros skonis, kuris tinka bet kada
Braškės dažnai siejamos su vasara, bet jų nauda – kur kas platesnė nei tik sezoninis malonumas. Viena porcija – 3 gramai skaidulų ir beveik visa vitamino C dienos norma. Jos padeda ne tik virškinimui, bet ir šypsenai – polifenoliai naikina burnos bakterijas.
Braškės siejamos su mažesne rizika širdies ligoms, osteoporozei, net Alzheimerio ligai. O svarbiausia – jos saldžios be jokio kaltės jausmo.
Bananai: paprasti, bet labai naudingi
Jei vis dar manai, kad bananai – tai tik cukrus, pagalvok dar kartą. 3 gramai skaidulų ir vadinamasis atsparus krakmolas – tai reiškia, kad tavo žarnynas gali pradėti veikti kaip laikrodis.
Be to, bananuose daug kalio, kuris padeda sumažinti pilvo pūtimą. Po sūrių vakarienės likučių ar nesibaigiančių biuro užkandžių, bananas gali būti puiki ryto pradžia.
Kodėl verta dėti vaisius į lėkštę
Dauguma mūsų negauna net pusės reikalingų skaidulų per dieną. Tuo tarpu vaisiai – vienas lengviausių būdų tai pataisyti. Jie padeda išlikti sotiems, mažina norą saldumynams, gerina žarnyno veiklą ir prisideda prie geresnės savijautos.
Jei nori mesti svorį be streso, be nuolatinių ribojimų – pradėk nuo paprastų dalykų. Įtrauk vieną vaisių tarp pagrindinių patiekalų. O jei jau turi mėgstamą – pasidaryk iš to rutiną.
Žmogus keičiasi ne per dieną. Bet diena su avietėmis, braškėmis ar bananais – tai ne tik gardi pradžia, o žingsnis link lengvesnio, sveikesnio jausmo.