Kardamonas yra labai aromatingas prieskonis, gaunamas iš keleto imbierinių šeimos augalų sėklų, žinomas dėl savo kulinarinio universalumo ir daugybės sveikatai naudingų savybių. Šis prieskonis palaiko virškinimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą, pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, kurios gali būti naudingos burnos higienai, ir apskritai yra saugus vartoti. Tačiau per didelis vartojimas gali sukelti galimą šalutinį poveikį. Toliau šiame įraše nagrinėjama kardamono maistinė sudėtis ir ideali jo paskirtis, taip pat palyginimas su tokiais prieskoniais kaip ciberžolė ir imbieras.
Trumpai
- Kardamonas gerina virškinimo sistemos sveikatą, mažina pilvo pūtimą ir diskomfortą bei gerina bendrą virškinamojo trakto veiklą.
- Jis gali būti naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai, įskaitant kraujospūdžio mažinimą ir jautrumo insulinui gerinimą sergant 2 tipo diabetu.
- Dažnai naudojamas kepant ir gaminant maistą, kardamonas suteikia skonio įvairiems patiekalams ir gėrimams įvairiose kultūrose.
- Galimas šalutinis poveikis – alerginės reakcijos ir virškinimo trakto sutrikimai; rekomenduojama vartoti saikingai, ypač turintiems tulžies pūslės akmenų.
- Maistiniu požiūriu kardamonas turi mažai kalorijų, tačiau jame gausu mangano ir antioksidantų, todėl jis yra naudingas sveikatai.
Potenciali nauda
Potenciali kardamono nauda gali būti tokia: geresnė virškinimo sistemos būklė, mažesnis kraujospūdis ir geresnė kvėpavimo takų sveikata. Kardamonas pripažintas dėl įvairių gydomųjų savybių, kurios gali pagerinti bendrą sveikatą.
Kardamonas gali padėti sumažinti dujų perteklių ir pagerinti bendrą virškinimo funkciją, nes kardamone esantys lakieji aliejai natūraliai padeda žarnynui, veiksmingai mažina pilvo pūtimą ir diskomfortą. Be to, tyrimai rodo, kad kardamonas gali padėti gydyti skrandžio opas. Kardamonas pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, todėl kovodamas su kenksmingomis bakterijomis gaivina burnos kvapą. Be to, kardamonas yra geras maistinių skaidulų šaltinis, palaikantis virškinimo sistemos sveikatą.
Kalbant apie širdies ir kraujagyslių sveikatą, kardamonas gali mažinti kraujospūdį ir trigliceridų kiekį kraujyje, taip sumažindamas apnašų kaupimosi kraujagyslėse riziką. Jo antioksidacinės savybės taip pat gali apsaugoti nuo širdies ligų ir padidinti jautrumą insulinui sergantiesiems 2 tipo diabetu. Be to, reguliariai vartojant kardamoną gali sumažėti uždegimo žymenų kiekis organizme, todėl pagerėja medžiagų apykaitos sveikata.
Kardamonas gali būti naudingas ir burnos bei kvėpavimo takų sveikatai. Kovodamas su kenksmingomis bakterijomis, jis gali gaivinti burnos kvapą, o atpalaiduodamas kvėpavimo takus gali padėti palengvinti astmos simptomus.
Be to, jo antibakterinės savybės gali slopinti įvairių ligų sukėlėjų augimą ir mažinti uždegimą, todėl pagerėja bendra sveikata ir savijauta. Kardamonas turi daugybę privalumų, todėl jo įtraukimas į mitybą gali labai padėti įvairiems sveikatos aspektams.
Galimas šalutinis poveikis
Galimas šalutinis kardamono poveikis gali būti alerginės reakcijos, virškinimo trakto sutrikimai ir kvėpavimo takų dirginimas.
Alerginės reakcijos, nors ir nedažnos, gali pasireikšti niežuliu, dilgėline, veido patinimu ar pasunkėjusiu kvėpavimu. Dėl tiesioginio kardamono ar jo eterinio aliejaus poveikio gali atsirasti kontaktinis dermatitas, kuris jautriems asmenims gali sukelti odos sudirginimą ar bėrimą.
Gali atsirasti virškinimo trakto problemų, ypač vartojant per daug, ir pasireikšti tokie simptomai kaip rėmuo, pilvo pūtimas ir viduriavimas. Asmenims, turintiems tulžies pūslės akmenų, gali sustiprėti skrandžio diskomfortas. Reguliarus vartojimas gali pagerinti virškinimo sistemos sveikatą, nes kardamonas veikia kaip diuretikas ir padeda inkstų veiklai. Be to, kardamonas pripažįstamas dėl galimos naudos virškinimo sutrikimams palengvinti, todėl gali būti naudingas, jei vartojamas saikingai.
Be to, kardamonas gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, įskaitant kraują skystinančius vaistus ir vaistus nuo diabeto, todėl gydytis reikia atsargiai. Nėščioms moterims patariama vengti kardamono, nes nepakanka duomenų apie jo saugumą nėštumo metu.
Kardamono miltelių įkvėpimas gali dirginti kvėpavimo takus, ypač sergantiems astma ar lėtiniu bronchitu, sukelti krūtinės spaudimą ir dusulį.
Galiausiai per didelis kiekis gali sukelti galvos svaigimą, galvos skausmą ir dehidrataciją dėl diuretinių savybių, todėl būtina subalansuotai vartoti ir gerti vandenį.
Maistinė informacija, kalorijos
Informacija apie kardamono maistingumą:
- (1 arbatinis šaukštelis, 2 gramai)
- Bendras riebalų kiekis: 0,13 g
- Angliavandeniai: 1,4g
- Baltymai: 0,22 g
Makroelementų kiekis procentais:
- Angliavandeniai: 73 % visų kalorijų
- Baltymai: 11 % visų kalorijų
- Riebalai: 16 % visų kalorijų
Pagrindiniai maistingumo punktai:
1. Skaidulų kiekis: 0,56 g (2 % paros vertės)
2. Bendras cukraus kiekis: nėra didelis.
3. Vitaminai:
- Vitaminas C: 0,42 mg (0% dienos vertės)
- Niacinas: 0,02mg (1% paros vertės)
4. Mineralai:
- Manganas: 0,56mg (24% dienos vertės)
- Kalcis: 7,7 mg (1 % paros vertės)
- Geležis: 0,28 mg (2 % paros vertės)
- Magnis: 4,6 mg (1 % paros vertės)
- Kalis: 22,4 mg
Kardamonas taip pat yra gausus svarbiausių mineralų, tokių kaip kalis, kalcis ir magnis, kurie yra labai svarbūs įvairioms organizmo funkcijoms, šaltinis. Be to, nustatyta, kad kardamonas pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, kurios padeda kovoti su bakterijomis ir grybeliais.
Maisto šaltiniai:
Kardamonas vartojamas įvairiuose patiekaluose, pvz:
- kepinius (pvz., pyragus, sausainius)
- Karis ir troškiniai
- Prieskoninės arbatos ir kava
- Artimųjų Rytų ir Indijos virtuvės patiekalai
Išvada:
Kardamonas gali būti mažai kaloringas, daug maistinių medžiagų turintis prieskonis, pagerinantis skonį ir maistinę vertę įvairiose dietose.
Vartojimas ir dozavimo rekomendacijos
Rekomenduojama vartoti 250 mg kardamono miltelių du kartus per dieną po lengvo valgio, o moksliniais tyrimais nustatyta, kad veiksmingos dozės gali būti nuo 1,5 iki 6 g per dieną, priklausomai nuo individualių poreikių.
Žaliųjų kardamonų ankščių kramtymas 2-3 kartus per dieną gali paskatinti gaivų burnos kvapą ir palengvinti virškinimą. Ankščių taip pat galima dėti į arbatą, kad pagerėtų jos skonis ir būtų naudingos sveikatai, ypač gerklės skausmui ir uždegimui malšinti. Be to, įrodyta, kad kardamonas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios gali padėti sumažinti širdies ligų riziką.
Kardamono taip pat galima įsigyti tablečių arba kapsulių pavidalu, paprastai vartojama po vieną tabletę arba kapsulę du kartus per dieną po lengvo valgio.
Nors kardamonas paprastai yra saugus, žmonės turėtų būti atsargūs dėl alergijos ir odos reakcijų, ypač vartojant kardamono aliejų.
Nėščios ar krūtimi maitinančios moterys prieš vartojimą turėtų pasitarti su gydytoju, nes patikimos informacijos apie saugumą gali būti nedaug.
Be to, sergantieji tulžies pūslės akmenlige turėtų vengti didelių dozių, nes jos gali sukelti dieglius.
Visada kreipkitės į gydytoją dėl individualaus patarimo.
Veiksmingumas, palyginti su ciberžole
Kardamono ir ciberžolės palyginimas išryškina jų išskirtinę naudą ir kai kuriuos trūkumus, palyginti su kitais panašiais papildais. Nors abu prieskoniai turi privalumų sveikatai, jie taip pat pasižymi savitomis savybėmis, kurios juos išskiria.
1. Priešuždegiminis poveikis: Kardamono sudėtyje yra junginių, kurie apsaugo ląsteles ir mažina virškinimo uždegimą, todėl jis veiksmingai veikia žarnyno sveikatą.
Tuo tarpu ciberžolė garsėja savo aktyviuoju junginiu kurkuminu, kuris gerai žinomas dėl savo gebėjimo gydyti žaizdas ir mažinti vidinį uždegimą. Tačiau kurkumino biologinis įsisavinamumas gali būti prastesnis, todėl dažnai reikia juodųjų pipirų (piperino), kad jis būtų geriau įsisavinamas, o su kardamonu to gali neprireikti.
2. Antimikrobinės savybės: E. coli* ir *Salmonella*.
Nors ciberžolė taip pat pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, jos veiksmingumas, palyginti su kardamonu, paprastai yra silpnesnis. Todėl kardamonas gali būti palankesnis pasirinkimas tiems, kurie siekia kovoti su infekcijomis.
3. Virškinimo sistemos sveikata: tradiciškai kardamonas naudojamas skrandžio problemoms palengvinti ir kovai su *Helicobacter pylori*, susijusia su opomis.
Kita vertus, ciberžolė pirmiausia mažina virškinimo trakto uždegimą. Todėl kardamonas labiau tinka virškinimui palaikyti, o ciberžolė gali būti tinkamesnė bendram uždegimo mažinimui.
4. Antioksidacinis ir detoksikuojantis poveikis**: Kardamonas turi daug antioksidantų, kurie padeda mažinti kraujospūdį ir apsaugo nuo oksidacinės žalos**.
Ciberžolėje esantys kurkuminoidai taip pat padeda kovoti su oksidaciniu stresu, tačiau kardamonas gali turėti daugiau antioksidacinių junginių. Tačiau stiprus kardamono skonis gali patikti ne visiems, o tai gali apriboti jo naudojimą, palyginti su ciberžole, kuri dažnai naudojama kaip kulinarinis prieskonis.
Apibendrinant galima teigti, kad tiek kardamonas, tiek ciberžolė yra labai naudingi sveikatai, tačiau jų poveikis labai skiriasi.
Kardamonas gali būti veiksmingesnis tenkinant konkrečius virškinimo ir antimikrobinius poreikius, o ciberžolė pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Jų pasirinkimas priklauso nuo individualių sveikatos tikslų ir pageidavimų. Kartu jos gali sustiprinti viena kitos naudą ir suteikti visapusišką požiūrį į sveikatingumą.
Be to, abu prieskoniai švenčiami dėl jų kultūrinės reikšmės įvairiose tradicijose, įskaitant kulinarinį pritaikymą(https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5642014/), kuriame pabrėžiama, kad jie naudojami skoniui pagerinti ir naudingi sveikatai.
Imbieras virškinimui palaikyti
Imbieras gali ypatingai padėti virškinimui, pagreitinti skrandžio išsituštinimą, palengvinti pykinimą ir vėmimą, suvaldyti funkcinę dispepsiją. Jis gali palengvinti lėtinių virškinimo sutrikimų, rytinio pykinimo, pykinimo nuo judėjimo ir pooperacinio atsigavimo simptomus. Be to, imbiero gebėjimas stiprinti virškinimo fermentus gali dar labiau skatinti sveiką žarnyno aplinką.
Imbieras, stiprindamas sveikus virškinimo fermentus, gali paskatinti efektyvų maisto patekimą per skrandį, sumažinti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Jis taip pat gali užkirsti kelią vidurių užkietėjimui arba jį sušvelninti skatindamas judesius virškinamajame trakte.
Be virškinimui naudingų savybių, imbieras gali pasižymėti stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali padėti palengvinti dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) simptomus ir sumažinti sąnarių skausmą. Tyrimai parodė, kad imbieras taip pat gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą, dar labiau pagerindamas bendrą savijautą.
Imbieras gali būti vartojamas įvairiais pavidalais: šviežias, sumaltas į miltelius arba kaip arbata, todėl jis yra universalus sveikatai palankios mitybos priedas.
Tačiau būtina laikytis rekomenduojamų dozių, kad išvengtumėte virškinamojo trakto diskomforto, o asmenys, turintys specifinių sveikatos problemų, prieš padidindami imbiero vartojimą turėtų pasitarti su gydytoju.
Dažnai užduodami klausimai
Ar kardamonas gali padėti nuo blogo burnos kvapo?
Kardamonas gali padėti nuo blogo burnos kvapo dėl savo antimikrobinių savybių. Tyrimai rodo, kad kardamono ekstraktai gali veiksmingai mažinti burnos patogeninių bakterijų, įskaitant tas, kurios sukelia halitozę, kiekį.
Veiklioji sudedamoji dalis cineolas gali būti stiprus antiseptikas, o pluoštinė kardamono struktūra gali padėti mechaniškai valyti. Be to, seilių tekėjimą skatinanti medžiaga gali dar labiau pagerinti burnos higieną.
Nors reikia atlikti daugiau tyrimų su žmonėmis, esami įrodymai patvirtina, kad kardamonas yra natūrali priemonė burnos kvapui gaivinti.
Ar kardamonas saugus nėštumo metu?
Kardamonas paprastai laikomas saugiu vartoti nėštumo metu, jei vartojamas saikingai. Jis gali būti naudingas, pavyzdžiui, palengvinti virškinimą ir palengvinti rytinį pykinimą.
Tačiau per didelis vartojimas gali kelti pavojų, įskaitant galimas komplikacijas. Nėščiosios turėtų būti atsargios, ypač kalbant apie kardamono arbatą, kurioje gali būti kofeino.
Patartina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų užtikrintas saugus vartojimas ir aptarti tinkami kiekiai kaip subalansuotos mitybos dalis.
Kaip laikyti kardamoną, kad jis būtų šviežias?
Kad kardamonas išliktų šviežias, jį galima laikyti sandariame inde, vėsioje, tamsioje vietoje, geriausiai 50-59°F temperatūroje.
Šviesos ir drėgmės vengimas gali padėti išsaugoti jo kokybę. Sveikos ankštys gali ilgiau išlaikyti aromatą nei maltas kardamonas, todėl jas geriau laikyti ilgesnį laiką.
Reguliarus šviežumo tikrinimas gali užtikrinti geriausią skonį.
Ar kardamonas sąveikauja su kokiais nors vaistais?
Kardamonas gali sąveikauti su keliais vaistais, ypač su antikoaguliantais, antidepresantais ir antitrombocitiniais vaistais, todėl gali padidėti kraujavimo rizika.
Jo poveikis kepenų fermentams gali apsunkinti kepenų sutrikimų ir tulžies pūslės akmenų gydymą.
Be to, vartojant per daug, gali paūmėti tokios būklės kaip dirgliosios žarnos sindromas.
Prieš įtraukiant kardamoną į mitybą, būtina pasitarti su gydytoju, kad būtų sušvelninta bet kokia nepageidaujama sąveika ar šalutinis poveikis.
Kokios yra skirtingos kardamono rūšys?
Yra kelios skirtingos kardamono veislės, pirmiausia skirstomos į žaliąjį ir juodąjį kardamoną.
Žaliasis kardamonas (*Elettaria cardamomum*) gali būti su mažomis, aromatingomis ankštimis ir dažniausiai naudojamas kulinarijoje.
Tuo tarpu juodojo kardamono (*Amomum subulatum*) ankštys gali būti didesnės, dūminės ir dažnai naudojamos pikantiškuose patiekaluose.
Be to, didelio derlingumo ir regioninės veislės, pavyzdžiui, Mysore, Malabar ir ICRI veislės, gali padidinti produkciją ir užtikrinti specifinį skonį skirtinguose regionuose.
Pabaigai
Kardamonas gali būti naudingas sveikatai, įskaitant virškinimą gerinančias ir antimikrobines savybes. Dėl mažo kaloringumo ir gausių maistinių medžiagų kiekio jis gali būti vertingas patiekalų priedas. Tačiau, norint išvengti galimo šalutinio poveikio, būtina vartoti saikingai. Kardamono vartojimas gali pagerinti skonį ir prisidėti prie bendros gerovės. Dėkojame, kad skaitote!
