Širdis ne visada plaka dėl meilės. Kartais jai tiesiog trūksta saulės. Ir ne, tai ne poetiška metafora, o labai žemiška realybė – kai organizmui stinga vitamino D, padidėja rizika susidurti su širdies ligomis. Ir tai – ne teorija. Tai rodo tūkstančių žmonių duomenys.
Vitaminas D – nematomas, bet svarbus žaidėjas tavo širdyje
Viena didžiausių problemų su vitaminu D – tai, kad daugelis net nežino, jog jo trūksta. Jis neprimena skausmo ar temperatūros. Nešaukia. Nesiunčia signalų, kol organizmas pradeda reaguoti rimčiau: nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu ar net aukštu kraujospūdžiu. O tada – jau nebe juokai.
Tyrimas, atliktas Vokietijoje, analizavo 410 tūkstančių žmonių duomenis. Skaičiai kalba aiškiai: žmonės, kuriems trūksta vitamino D, turi apie 10 procentų didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Ir tai ne tik skaičiai – tai realios istorijos, kurios prasideda nuo paprasto trūkumo ir baigiasi ligoninės palatomis.
Kaip vitaminas D susijęs su tavo arterijomis?
Kai trūksta šio vitamino, kraujagyslių sienelės tampa standesnės, mažėja jų elastingumas. Tai reiškia – padidėja kraujospūdis, kraujas sunkiau teka, o laikui bėgant gali susiformuoti trombai. Plačiau žvelgiant, tai gali vesti prie infarkto ar insulto.
Gydytojas Martin Schulze, vienas iš tyrimo autorių, pastebi, kad net ir nedidelis vitamino D trūkumas gali padidinti mirtingumo nuo širdies ligų riziką iki 35 procentų. Tai ne bauginimas. Tai faktas.
Ar galima išsisukti nuo rizikos tiesiog valgant daugiau žuvies?
Tiesa ta, kad su maistu gaunamo vitamino D ne visada pakanka. Net valgant kiaušinius ar lašišą kasdien, sunku pasiekti pakankamą kiekį, jei gyvenama vietovėje, kur mažai saulės arba dažnai slepiamės po drabužiais.
Štai keli pavyzdžiai, kaip šaltinis vitamino D atrodo realybėje:
- 100 g keptos lašišos – apie 526 TV vitamino D
- vienas kiaušinio trynys – apie 37 TV
- 1 stiklinė praturtinto augalinio pieno – iki 100 TV
- 100 g sardinių – apie 270 TV
Norint pasiekti rekomenduojamą 800–1000 TV dienos normą, reiktų kasdien suvalgyti kelias porcijas šių produktų arba apsvarstyti papildų vartojimą.
Kas pasikeičia, jei žmogus ima vartoti papildus?
Tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės, kurie papildomai vartojo vitaminą D:
- sumažino širdies ligų riziką 6 procentais
- mažiau susirgdavo išemine širdies liga
- dažniau išvengdavo insulto ar kojų kraujagyslių užsikimšimo
Įdomu tai, kad net paprasti multivitaminai su nedidele vitamino D doze jau turėjo naudos – nors ir mažesnės.
Kaip žinoti, ar tau trūksta vitamino D?
Vienintelis patikimas būdas – kraujo tyrimas. Jei vertė mažesnė nei 50 nmol/L, verta pasikalbėti su gydytoju apie papildymą. Žinoma, galima tiesiog dažniau išeiti į lauką – bet tai priklauso ir nuo sezono, geografinės vietos, odos tipo.
Kitas būdas – stebėti kūno signalus:
- dažnas peršalimas
- raumenų silpnumas
- kaulų skausmas
- nuotaikos svyravimai
Vitaminas D nėra stebuklinga piliulė – bet jis gali pakeisti žaidimo eigą
Nors tai tik viena dėlionės detalė, svarbu ją turėti vietoje. Tinkamas vitamino D kiekis palaiko ne tik širdį, bet ir imunitetą, kaulus, energiją. Daug žmonių sako, kad pradėjus vartoti papildus – pagerėjo miegas, sumažėjo dirglumas.
Galbūt vitaminas D ir nėra vaistas viskam, bet jo trūkumas – tyli problema, kurios pasekmės atsiskleidžia pavėluotai.
Nedarykime to sunkiu sprendimu
Jei įtari, kad tau gali trūkti vitamino D – pasitikrink. Paprastas kraujo tyrimas gali tapti pradžia geresnei savijautai ir mažesnei rizikai susirgti. Nereikia drastiškų pokyčių – pakanka mažų, bet nuoseklių žingsnių.
Ir jeigu iki šiol atidėliojai, šis tekstas gali būti tavo ženklas. Tavo širdis – ne robotas. Ji reaguoja į tai, ką valgai, ką jauti ir kiek saulės įsileidi į savo dieną. Duok jai, ko ji prašo.