Buvau viena iš tų, kuri vis pasiryždavo „gerti daugiau vandens“, bet viskas baigdavosi po poros dienų. Galva sunki, energijos trūksta, oda nebešvyti – ir vis tiek stiklina tik kavą. Kol vieną dieną pasakiau sau: gana. Išmokau ne versti save, o gudrauti. Ir šie keli įpročiai viską apvertė.
Jeigu tau sunku priminti sau gerti, skaityk toliau. Ne apie skaičiukus, ne apie taisykles – apie gyvenimą, kuris su kiekvienu gurkšniu tapo lengvesnis.
Ryte pirmas gurkšnis – ne kava
Pradėti dieną vandeniu skamba taip banaliai, kad daug kas to net nebandė. Aš irgi ilgai ignoravau. Kol vieną rytą tiesiog pabudau išdžiūvusia burna ir vietoj telefono paėmiau stiklinę. Pajutau, kaip kūnas tarsi atsiduso.
Nuo tada vanduo tapo pirmu ritualu. Palieku jį šalia lovos ir išgeriu, kol dar nepradėjau galvoti apie dieną. Tai padeda lengviau atsibusti, o ir rytinė kava nebeatrodo būtina išgyvenimui.
Buteliukas visada ten, kur ir aš
Kai vanduo dingsta iš akiračio, jis tiesiog pamirštamas. Pastebėjau, kad kuo arčiau vanduo, tuo dažniau jo atsigeriu. Lyg pati ranka siektų, be priminimo.
Vienas svarbus dalykas – buteliuko dizainas. Man reikia, kad jis būtų lengvas, neslidus, kad būtų patogu laikyti rankoje ar mesti į kuprinę. Kai jį mėgsti, jis tampa kaip dar vienas aksesuaras. O kartu – tylus pagalbininkas, kuris primena rūpintis savimi.
Kartais reikia skonio – ir tai visiškai normalu
Grįžti po darbo, pavargusi, su mintimi: „vėl tik vanduo?“ Man taip dažnai būdavo. Kol nepradėjau žaisti su skoniais. Ne iš paketėlių ar miltelių, o tiesiog – citrusai, mėta, agurkas, net vos vos šviežios sultys.
Yra dienų, kai norisi burbuliukų. Gazuotas be cukraus tampa gelbėtoju. Kartais įsipilu šalto žolelių arbatos su citrina, ir net pamirštu, kad geriu ne kažką saldaus. Ir vis tiek – tai skysčiai, kurių kūnas laukia.
Valgydama galvoju ne tik apie skonį, bet ir apie… vandenį
Vaisiai ir daržovės – tikros hidratacijos bombos. Nesu iš tų, kuri skaičiuoja kiekvieną procentą, bet kai vietoj sausainio suvalgau kelias braškes ar pusę arbūzo – skirtumas jaučiasi.
Mano favoritai:
- arbūzas su feta ir mėta
- agurkas su trupučiu druskos ir citrinos
- jogurtas su šilauogėmis
- troškinys su cukinija, paprika, pomidorais
Tai ne „sveikų maisto produktų sąrašas“. Tai – džiaugsmas, kurį valgydama jaučiu pati.
Priminti sau – be spaudimo
Aplikacijų, kurios primena gerti, pilnas telefonas. Bandžiau. Dalis jų erzina, kitos – išgelbsti. Bet galiausiai supratau, kad man užtenka vieno daikto – permatomo ąsočio šaldytuve. Ryte pripilu, vidury dienos pažiūriu, kiek liko. Tai tylus priminimas, be kaltės jausmo.
Kai kurios mano draugės turi butelius su užrašais: „tu gali“, „dar vienas gurkšnis“. Man per daug. Bet jei tau veikia – naudok. Tik atmink, kad tikslas ne būti tobulai, o tiesiog – nepamiršti savęs.
Svarbiausia – pradėti be spaudimo
Jeigu bandai įsivesti naują įprotį, pradėk nuo vieno. Tiesiog viena stiklinė ryte. Arba vanduo šalia lovos. Kai geri ne todėl, kad „reikia“, o todėl, kad norisi, tu jau laimi.
Ir jei kartais praleisi dieną be vandens – nieko tokio. Kūnas, kaip ir gyvenimas, mėgsta švelnumą, ne griežtą režimą. Gerk, kai jautiesi ištroškusi, bet nepamiršk – tai meilės sau forma. O tokios meilės niekada nebūna per daug.