Monika pasakojo, kad metus laiko stebėjo savo mitybą, vaikščiojo po 10 tūkst. žingsnių per dieną ir gamino namie. Tačiau svarstyklės beveik nejuda. Nors pagal senąją logiką tai atrodytų kaip nesėkmė, jos savijauta – visai kita istorija. Energijos daugiau, kraujospūdis susitvarkė, o rūbai – staiga laisvesni. Kaip tai įmanoma?
Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų rodo, kad sveikata nėra tik apie svorio kritimą. Net jei kūno masė lieka ta pati, viduje gali vykti pokyčiai, kurie gerokai pagerina savijautą, ilgaamžiškumą ir net psichinę sveikatą.
Svorio „atsparumas“ – visai ne mitas
Kai kurie žmonės tarsi įstrigę: laikosi plano, sportuoja, bet svoris vietoje. Naujas tarptautinis tyrimas su 761 dalyviu iškėlė svarbų klausimą: ar tikrai kūno svoris yra geriausias rodiklis norint įvertinti sveikatą?
Mokslininkai analizavo įvairių mitybos planų, įskaitant Viduržemio jūros regiono dietą, poveikį skirtingiems organizmo rodikliams – cukraus lygiui, kraujospūdžiui, riebalų kaupimuisi aplink pilvą. Tyrime dalyvavo ir tie, kurie priaugo svorio, ir tie, kurie numetė. Rezultatai stebino – net ir nepraradę nė gramo, dalis žmonių pagerino cholesterolio rodiklius, sumažino uždegimo žymenis ir sumažino riebalus aplink vidaus organus.
Pasak tyrimo autorės Anat Yaskolka Meir, tai rodo esminį dalyką – mūsų kūnas reaguoja į pokyčius ne tik skaičiais ant svarstyklių.
Maistas – tai daugiau nei kalorijos
Kai kurie pokyčiai vyksta lėtai. Gali nekrentant svoriui:
- sumažėti vidinis (visceralinis) riebalų sluoksnis,
- pagerėti kraujo spaudimo rodikliai,
- padidėti „gerojo“ HDL cholesterolio kiekis,
- sumažėti leptino lygis, kuris susijęs su apetitu.
Tyrimo metu vien kilogramas prarasto svorio buvo susijęs su ženkliais pokyčiais kraujyje. Tačiau ir tie, kurie neprarado svorio, turėjo matomų naudų. Daktaras Iris Shai iš Harvardo universiteto sako, kad tai parodo, kaip individualiai mūsų kūnai reaguoja į pokyčius – tai nėra tik valios klausimas.
Ką tai reiškia mums, paprastiems žmonėms?
Gal tu taip pat laikaisi tvarkingo režimo, bet jautiesi tarsi stovėtum vietoje. Svarbiausia – nepamesti motyvacijos. Svorio skaičius nėra vienintelis, kuris nulemia sėkmę. Kartais užtenka pakeisti požiūrį ir suprasti, kad sveikata yra ir apie tai, kaip tu jautiesi kasdien.
Štai keli dalykai, kuriuos gali padaryti:
- rinkis šviežesnį, mažiau perdirbtą maistą,
- įtrauk augalinių riebalų, kaip alyvuogių ar avokadų aliejų,
- dažniau valgyk žuvies, pupelių, riešutų, daržovių,
- stenkitės judėti – nebūtina sporto salė, tinka pasivaikščiojimai, šokiai ar net tvarkymasis.
Net jei tavo tikslas buvo sumažinti svorį, tai neturi būti vienintelis tavo sėkmės matas. Savijauta, miegas, energija, virškinimas – tai rodikliai, kurie gali keistis net ir be ryškaus svorio kritimo.
Kas slypi už lėto progreso?
Tyrimas taip pat atskleidė dar vieną įdomų faktą – mūsų genetika gali turėti įtakos svorio pokyčiams. Kai kuriems žmonėms gali būti sunkiau numesti svorio ne dėl tingėjimo ar mitybos klaidų, o dėl biologinių ypatybių. Tyrime aptiktos 12 DNR metilinimo vietų, kurios, tikėtina, leidžia prognozuoti ilgalaikį svorio pokytį.
Tad jeigu jautiesi, kad laikaisi visų „taisyklių“, bet pokyčiai ne tokie, kokių norėtum – tai nebūtinai tavo kaltė.
Svarbiau tai, ko nemato veidrodis
Svarstyklės negali išmatuoti visko. Jos neparodys, kiek sumažėjo uždegimas organizme, kaip pagerėjo kraujotaka ar ar tu miegi ramiau. Jos nepamatuos džiaugsmo, kurį jauti po sveikų pietų ar energijos, kai lipi laiptais be nuovargio.
Vienas tyrimo dalyvių, kuris priaugo svorio, bet tuo pačiu sumažino kepenų riebalų kiekį, vėliau rašė: „Pagaliau nustojau matuoti save kilogramais. Mano kraujas geresnis, aš stipresnis – ar svarbu, kiek sveriu?“
Tokie atvejai tik patvirtina, kad sveikata nėra vien matmuo. Ji – kaip visuma tavo kūno ir vidinės būsenos.
Jeigu ir tu šiuo metu laikaisi režimo, bet jautiesi lyg nejudėtum į priekį – gal tiesiog matai ne tą skalę. Ir gal tavo kūnas, nepaisant visko, juda pirmyn.