Svorio metimo tema neretai tampa ne mokslo, o nuomonių lauku. Tik įvedus „kaip sulieknėti“ į paiešką, pasipila šimtai patarimų, kurių dalis – klaidingi arba net žalingi.
Dietologė Jessica Ball pabrėžia, kad žmonės per dažnai vadovaujasi mitais, kurie nepadeda mesti svorio, o dažnai dar labiau išbalansuoja organizmą ir mintis. Apžvelkime keletą dažniausių mitų, kuriuos vis dar girdi net profesionalai.
Angliavandeniai nėra tavo priešas
Angliavandenių baimė – turbūt vienas iš seniausių svorio metimo mitų. Dalis žmonių vis dar tiki, kad makaronai ar duona tiesiogiai kaupiasi ant klubų. Bet kūnas gyvena iš energijos, o jos pagrindinis šaltinis – angliavandeniai. Atsisakius jų, dažnas jau po kelių dienų skundžiasi silpnumu, dirglumu, naktiniu šaldytuvo lankymu.
Dietologė Devyn Goodman sako, kad dažnai žmogui tereikia sugrįžti prie paprastos logikos – kūnas žino, ko jam reikia. O jei trūksta skaidulų, energijos ar vitaminų, nukenčia ne tik savijauta, bet ir svorio kontrolė.
Greitai numestas svoris – trumpas džiaugsmas
Žmonės nori pokyčių „nuo pirmadienio“. Suprantama – visi norime greito rezultato. Tačiau drastiški dietų režimai dažniausiai suveikia tik laikinai.
Marissa Beck pastebi, kad staigus svorio kritimas dažnai reiškia prarastą vandenį ar raumenų masę, o ne riebalus. Toks režimas išderina hormonų pusiausvyrą ir gali net pakenkti medžiagų apykaitai. Ir tada prasideda dar sudėtingesnis etapas – viskas grįžta atgal. Kartais – net su priedu.
Tvarūs įpročiai duoda ilgalaikį rezultatą. Net jei pokytis lėtas, jis yra stabilesnis ir rečiau grįžta atgal.
Skaičiuoji kalorijas? Gali būti, kad per daug
Yra žmonių, kurie jaučia saugumą matydami tikslius skaičius. Tačiau kai skaičiai užgožia alkio ar sotumo pojūtį, prasideda bėdos.
„Valgyti turėtume pagal kūno signalus, o ne skaičių lenteles“, – sako Beck. Kai kurie žmonės taip įsitraukia į kalorijų skaičiavimą, kad pamiršta, jog valgymas – natūralus procesas, o ne matematikos uždavinys.
Vietoj skaičiavimo, ji siūlo žiūrėti į maisto kokybę, porcijų dydžius, skonį ir tai, ar valgymas suteikia sotumo. Ne viskas turi tilpti į „makro“ lentelę.
Visiška eliminacija veda prie persivalgymo
Populiarūs iššūkiai – „30 dienų be saldumynų“ ar „dieta be pieno“. Kai kuriems tai veikia kaip motyvacija, bet daugeliui – kaip spąstai.
Brianna Archangeli sako, kad dažniausiai žmonės, kurie griežtai kažko atsisako, po kiek laiko ima to maisto geisti dar labiau. Viskas, kas „draudžiama“, įgauna papildomos galios. Ir tada vieną dieną – viskas griūna. O kaltė užgula dvigubai.
Jos požiūris – viskas telpa, jei yra balansas. Nori šokolado? Galima. Tik nepamiršk baltymų ir skaidulų šalia. Tada šokoladas tampa malonumu, o ne trigeriu.
Svarstyklės nepasako visko
Svorio skaičius – dar viena iliuzija. Vieną dieną svarstyklės rodo -1, kitą – +2. Ar tai reiškia, kad per vieną vakarą priaugai kilogramus? Ne. Gali būti menstruacinis ciklas, vandens susilaikymas ar tiesiog gausesnė vakarienė.
Archangeli siūlo vertinti ne skaičių, o tai, kaip jautiesi: ar turi daugiau jėgų? Ar mažėja spaudimas? Gal geriau miegi ar gali greičiau užlipti laiptais? Šie ženklai – kur kas svarbesni nei skaičius ekrane.
Apdorotas maistas – ne visada blogis
Ne kiekvienas konservuotas produktas yra blogybė. Cukinijų sriuba iš šaldytų daržovių, pupelės iš skardinės ar viso grūdo kruopos iš maišelio – tai ne priešai. Tai – taupantys laiką ir padedantys valgyti pilnavertiškai.
Goodman pabrėžia, kad net „blogesnis“ maistas turi savo vietą, jei bendra mityba subalansuota. Draudimai veda į perdėtą susitelkimą ties maistu, o ne gyvenimu.
Ką daryti, kad galva nesprogtų nuo visų „reikia“?
Lieknėjimas neturi būti kova. Vietoj to galima rinktis kelis aiškius dalykus:
- Valgyk reguliariai, nelaukdamas alkio krizės.
- Miegok kokybiškai, nes išvargęs kūnas trokšta greitų kalorijų.
- Judėk ne iš kaltės, o dėl to, kad po to jautiesi geriau.
- Valgyk tai, kas ir skanu, ir naudinga, ne tik „dietiška“.
Marissa Beck sako: „Svoris stabilizuojasi tada, kai žmogus pradeda rūpintis savimi, o ne kariauti su savimi.“
Tai nėra magiška formulė. Tai tiesiog gyvenimas be kaltės. Ir dažnai – su šiek tiek daugiau šokolado nei planavai.