Jeigu probiotikai ir prebiotikai jau pažįstami, postbiotikai gali pasirodyti kaip dar vienas sunkiai įsimenamas žodis ant pakuotės. Tačiau žmonės, kurie susidūrė su žarnyno problemomis ar tiesiog jaučia, kad jų virškinimo sistema nėra „laiminga“, gali patvirtinti – kartais būtent jie pasikeitė daugiausia.
Kodėl viskas prasideda nuo to, ko mes negalime matyti
Vieną dieną Rasa (36 m.) iš Vilniaus pajuto, kad nebegali susitvarkyti su nuolatiniu nuovargiu. Nebuvo nei ligų, nei aiškių priežasčių. Kol galiausiai dietologė pasiūlė jai peržiūrėti mitybą – ne kalorijas, o žarnyno „nuotaiką“. Būtent tada Rasa išgirdo apie postbiotikus. Ne papildus. O natūralų būdą sustiprinti savo mikrobiomą.
Bakterijos, kurios gyvena mūsų viduje, miršta. Tai neskamba žavingai, bet jų „paskutiniai darbai“ yra tie, kurie šiandien kelia susidomėjimą visame pasaulyje. Kai šios bakterijos baigia savo gyvenimą, jos palieka po savęs junginius – fermentus, trumpos grandinės riebalų rūgštis, vitaminus. Būtent šios medžiagos, dar vadinamos postbiotikais, gali padėti stiprinti žarnyno barjerą ir mūsų imunitetą.
Kuo postbiotikai skiriasi nuo visų kitų?
Skirtingai nei probiotikai, postbiotikai jau „negyvi“. Tačiau jų poveikis išlieka, o kartais net tampa stabilesnis – juk gyvos bakterijos gali neįsitvirtinti žarnyne, o postbiotikų funkcijos veikia tiesiogiai. Jie jau naudojami Japonijoje daugiau nei šimtmetį ir dažnai pasirodo net netikėtuose maisto produktuose – nuo sriubų iki saldainių.
Tyrimai vis dar vyksta, bet kai kurios išvados kartojasi: postbiotikai gali padėti:
- Stiprinti imuninę sistemą
- Gerinti žarnyno gleivinės būklę
- Lengvinti alerginius simptomus
- Mažinti uždegiminius procesus
- Balansuoti cukraus kiekį kraujyje
- Sumažinti tam tikrų žarnyno ligų požymius
Tiesa, visa tai labiausiai aktualu tiems, kurie susiduria su virškinimo bėdomis, dažnais peršalimais ar net odos problemomis.
Kur jų ieškoti – paprasčiau nei atrodo
Vienas dažniausių klausimų – ar reikia brangaus papildo? Ne visada. Postbiotikai atsiranda, kai mūsų žarnyne gyvenančios „gerosios“ bakterijos gauna tinkamą maistą – daug skaidulų. Jos dalijasi, dauginasi, ir galiausiai – miršta. Bet prieš tai padaro mums paslaugą.
Gydytoja dietologė dr. Laura Bukelskienė kartoja tą patį visiems savo pacientams: „Jeigu padidinsite prebiotikų ir fermentuoto maisto kiekį mityboje – jūsų organizmas pats gamins postbiotikus. Ir dar – be jokios kapsulės.“
Produktai, kurie gali paskatinti postbiotikų gamybą:
- Svogūnai ir česnakai
- Migdolai ir linų sėmenys
- Miso, kimchi, rauginti kopūstai
- Kefyras ir jogurtas be pridėtinio cukraus
- Sourdough duona
- Artišokai ir topinambai
Svarbiausia – reguliarumas. Nebūtina visko suvalgyti iš karto. Geriau po truputį, bet nuolat.
Papildas ar natūrali mityba? Sprendimas priklauso nuo tavęs
Jeigu jautiesi puikiai ir valgai įvairiai – tikriausiai papildas nereikalingas. Tačiau kai kurios situacijos – kaip IBS, dažni peršalimai ar virškinimo sutrikimai – gali paskatinti ieškoti greitesnės pagalbos.
„Papildai gali būti naudingi žmonėms, kurie turi konkrečius tikslus ar sveikatos iššūkius,“ sako dietistė Chelsea LeBlanc Jones. „Svarbiausia – kad papildas būtų patikimas, o ne reklaminė pažadų bomba.“
Ką svarbu žinoti prieš perkant?
- Postbiotikų papildai nėra reguliuojami kaip vaistai
- Etiketėje turėtų būti nurodyta, kokie junginiai įtraukti
- Rinkis tik tuos, kurie remiasi klinikiniais tyrimais
- Pradėk nuo mažesnės dozės ir stebėk savijautą
- Jei turi lėtinių ligų – pasitark su gydytoju ar dietologu
Pasirinkimas priklauso ne nuo mados, o nuo kūno
Jeigu po pietų pučia pilvą, jei nuolat jautiesi pavargęs arba kovoji su uždegiminėmis žarnyno ligomis – verta pamąstyti apie postbiotikų svarbą. Kartais užtenka pakeisti vieną vakarienę ar įtraukti raugintą daržovę. O kartais praverčia papildas, kuris padeda stabilizuoti būklę.
Svarbiausia – atkreipti dėmesį į savo kūno reakcijas. Tik jis žino, ko jam reikia.
