Probiotikai yra naudingi mikroorganizmai, kurie gali sustiprinti imuninę funkciją, palaikyti psichikos sveikatą ir skatinti subalansuotą žarnyno mikrobiomą.
Apie galimą probiotikų naudą, galimą šalutinį poveikį asmenims, sergantiems tam tikromis ligomis, maistinius skirtumus tarp grynų probiotikų ir daug probiotikų turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, jogurto, rekomenduojamas dozes ir jų veiksmingumą, palyginti su prebiotikais, rašoma šiame pranešime.
Trumpai
- Probiotikai stiprina imuninę funkciją ir palaiko psichikos sveikatą per žarnyno ir smegenų ašį, o tai naudinga pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.
- Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis yra virškinimo trakto diskomfortas, tačiau, organizmui prisitaikius prie probiotikų, simptomai dažnai sumažėja.
- Maistinė vertė priklauso nuo šaltinio; grynuose probiotikuose yra 0 kalorijų, o probiotikų gėrimuose paprastai būna nuo 40 iki 43 kalorijų vienoje porcijoje.
- Rekomenduojama paros dozė yra nuo 1 mlrd. iki 10 mlrd. KSV, o tolerancijai stebėti rekomenduojama dozę didinti palaipsniui.
- Probiotikai didina žarnyno floros įvairovę, o prebiotikai yra maistas naudingosioms bakterijoms ir kartu teikia daugiau naudos sveikatai.
Potenciali nauda
Potenciali probiotikų nauda gali būti tokia: geresnė imuninės sistemos veikla, psichikos sveikatos palaikymas ir geresnė odos sveikata. Probiotikai gali skatinti subalansuotą žarnyno mikrobiomą, kuris yra gyvybiškai svarbus bendrai gerovei. Tyrimai rodo, kad probiotikai gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų dažnumą ir trukmę bei pagerinti imuninę reakciją, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Be to, probiotikai gali palaikyti psichikos sveikatą per žarnyno ir smegenų ašį – ryšių tinklą, kuris jungia žarnyno funkciją ir psichikos procesus. Sveikas žarnyno mikrobiomas gali turėti teigiamos įtakos nuotaikai ir kognityvinėms funkcijoms, o tam tikros probiotikų padermės gali palengvinti nerimo ir depresijos simptomus.
Be to, daugėja įrodymų, kad probiotikai gali turėti įtakos odos sveikatai. Tam tikros padermės gali padėti įveikti tokias ligas kaip egzema ir aknė, nes moduliuoja uždegimines reakcijas ir gerina odos barjero funkciją.
Galimas šalutinis poveikis
Galimas šalutinis poveikis, susijęs su probiotikais, gali būti virškinimo trakto diskomfortas, pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ir žarnyno įpročių pokyčiai. Šie simptomai dažnai būna trumpalaikiai ir gali sumažėti, kai organizmas prisitaiko prie naudingųjų bakterijų.
Asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų, ypač tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi arba sergantiems sunkiomis ligomis, gali kilti didesnė komplikacijų rizika. Retais atvejais probiotikai gali sukelti infekcijas, ypač imuniteto sutrikimų turintiems asmenims.
Be to, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos į tam tikras probiotikų padermes ar jų sudedamąsias dalis, todėl gali atsirasti tokių simptomų kaip dilgėlinė ar pasunkėjęs kvėpavimas.
Svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti probiotikus, ypač turintiems sveikatos problemų ar vartojantiems vaistus. Šio proceso metu taip pat svarbu gerti vandens, kad būtų palengvintas bet koks diskomfortas.
Maistinė informacija, kalorijos
Probiotikų maistingumas gali labai skirtis priklausomai nuo maisto produkto ar papildo tipo.
- Gryni probiotikai:
- Sudėtyje yra 0 kalorijų
- 0 g riebalų
- 0 g angliavandenių
- 0 g baltymų
- Probiotinis kultūrinis pieno gėrimas (62 g porcijoje):
- 40 kalorijų
- 0 g riebalų
- 1 g baltymų
- 9 g angliavandenių
- Probiotiniai jogurto arba fermentuoti gėrimai (vienai porcijai):
- 43 kalorijos
- 1 g riebalų
- 1 g baltymų
- 10 g angliavandenių
Probiotikai, kaip atskiri produktai, gali neteikti vitaminų ar mineralų.
Tačiau, kai jų yra maisto produktų sudėtyje, maistingumą lemia maisto pagrindas, o ne patys probiotikai.
Įprasti maisto šaltiniai, kuriuose yra probiotikų, gali būti šie:
- Jogurtas
- Kefyras
- Fermentuoti pieno gėrimai
- Rauginti kopūstai
- Kimči
Vartotojams labai svarbu patikrinti konkretaus produkto, kurį jie vartoja, maistingumo etiketę, kad tiksliai suprastų jo kaloringumą ir maistinių medžiagų kiekį.
Vartojimo ir dozavimo rekomendacijos
Rekomenduojama probiotikų dozė gali svyruoti nuo 1 mlrd. iki 10 mlrd. KSV (kolonijas sudarančių vienetų) per dieną, kai kurioms ligoms gydyti reikia didesnio kiekio.
Norint nustatyti veiksmingą probiotikų vartojimą ir dozę, svarbu suprasti jų maistingumą. Tinkama dozė gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip konkreti probiotikų padermė, asmens sveikatos būklė ir pageidaujamas terapinis rezultatas.
Patartina pradėti nuo mažesnės dozės ir palaipsniui ją didinti pagal poreikį, stebint toleranciją ir veiksmingumą.
Gali prireikti konkrečiai padermei būdingo dozavimo; patarimų ieškokite produkto etiketėje arba pas gydytoją. Priklausomai nuo individualių sveikatos tikslų, probiotikai gali būti vartojami trumpalaikiam palengvinimui arba kaip ilgalaikė palaikomoji strategija.
Pasitarti su gydytoju ypač svarbu asmenims, turintiems pagrindinių sveikatos sutrikimų arba vartojantiems imunosupresinius vaistus. Šio proceso metu svarbu gerti vandenį, kad būtų palaikoma bendra sveikata.
Veiksmingumas, palyginti su prebiotikais
Lyginant probiotikų ir prebiotikų veiksmingumą , būtina atsižvelgti į tai, kaip kiekvienas papildas sąveikauja su kitais žarnyno sveikatos srityje. Probiotikai, t. y. gyvi mikroorganizmai, yra ypač naudingi sveikatai, jei vartojami pakankamais kiekiais. Jie didina žarnyno floros įvairovę ir padeda išstumti kenksmingas bakterijas. Dėl to jos ypač veiksmingos gydant virškinimo trakto sutrikimus, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) ir su antibiotikais susijusį viduriavimą.
Kita vertus, prebiotikai – tai nevirškinami maisto komponentai, dažnai esantys maistinėse skaidulose, kurie yra naudingųjų žarnyno bakterijų maisto šaltiniai. Įprasti prebiotikai, pavyzdžiui, inulinas ir fruktooligosacharidai, skatina probiotinių bakterijų augimą ir aktyvumą, taip didindami bendrą jų veiksmingumą. Šis vienas kitą papildantis probiotikų ir prebiotikų ryšys, dažnai vadinamas sinbiotikais, gali sustiprinti žmonių sveikatai teikiamą naudą.
Probiotikai į žarnyną tiesiogiai patenka naudingų organizmų, o prebiotikai sukuria aplinką, palankią šiems organizmams klestėti. Tačiau ir vienų, ir kitų veiksmingumas gali labai skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių, tokių kaip žarnyno mikrobiotos sudėtis, mitybos įpročiai ir konkrečios sveikatos būklės.
Kalbant apie naudą, probiotikai gali iš karto palengvinti virškinamojo trakto problemas, o prebiotikai palaiko ilgalaikę žarnyno sveikatą, palaikydami naudingas bakterijas. Tačiau vienas iš probiotikų trūkumų yra tas, kad jie gali blogai išsilaikyti virškinamajame trakte, jei nevartojami kartu su tinkamais prebiotikais. Ir atvirkščiai, nors prebiotikai paprastai yra gerai toleruojami, per didelis jų kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinimo diskomfortą.
Galiausiai probiotikų ir prebiotikų integravimas į subalansuotą mitybą gali padėti visapusiškai pagerinti žarnyno sveikatą ir bendrą savijautą, kartu atsižvelgiant į unikalius žmogaus poreikius ir reakcijas.
Kiti papildai, kurie gerai dera su
Kartu su probiotikais ir prebiotikais integruoti papildomi papildai gali pagerinti žarnyno sveikatą ir bendrą savijautą.
Laikantis holistinio požiūrio į žarnyno sveikatą, tam tikri maisto papildai gali papildyti probiotikų poveikį, skatindami subalansuotą mikrobiomą ir geresnę virškinimo funkciją.
Iš šių papildų ypač svarbūs šie:
- Virškinimo fermentai: jie gali padėti suskaidyti maisto daleles, pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą ir sumažinti pilvo pūtimą.
- L-glutaminas: ši aminorūgštis gali palaikyti žarnyno gleivinės vientisumą, mažinti žarnyno pralaidumą ir skatinti gijimą.
- Skaidulų papildai: tirpios skaidulos, pavyzdžiui, psiliumo luobelės, gali padėti palaikyti žarnyno reguliarumą ir būti naudingų žarnyno bakterijų maisto šaltiniu.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Omega-3001: randamos žuvų taukuose, jos gali pasižymėti priešuždegiminėmis savybėmis, palaikančiomis žarnyno sveikatą ir bendrą imuninės sistemos veiklą.
Šių papildų vartojimas gali sukelti sinerginį poveikį, todėl pagerėja virškinimas, pagerėja maistinių medžiagų įsisavinimas ir padidėja žarnyno mikrobiomo atsparumas.
Svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokius naujus maisto papildus, kad būtų užtikrintas saugumas ir tinkamumas individualiems sveikatos poreikiams.
Dažnai užduodami klausimai
Ar probiotikai gali padėti sprendžiant psichikos sveikatos problemas?
Probiotikai gali padėti spręsti psichikos sveikatos problemas. Tyrimai rodo galimą ryšį tarp probiotikų ir psichikos sveikatos pagerėjimo.
Nauji tyrimai rodo, kad žarnyno ir smegenų ašis gali turėti įtakos nuotaikos reguliavimui ir kognityvinėms funkcijoms. Probiotikai gali daryti įtaką neuromediatorių aktyvumui ir mažinti uždegimą, o tai gali palengvinti nerimo ir depresijos simptomus.
Vis dėlto, nors ir daug žadantys, įrodymai yra preliminarūs, todėl būtina atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galutinį poveikį ir tinkamus štamus štamus konkrečioms psichikos sveikatos būklėms.
Patartina pasikonsultuoti su gydytoju dėl individualių rekomendacijų.
Ar yra specialių probiotikų vaikams?
Taip, yra specialių probiotikų, skirtų vaikams.
Šiuose produktuose gali būti padermių, kurios ypač naudingos vaikų sveikatai, pavyzdžiui, Lactobacillus rhamnosus ir Bifidobacterium bifidum.
Vaikams skirti probiotikai gali palaikyti virškinimo sistemos sveikatą, stiprinti imuninę sistemą ir gerinti bendrą jaunų žmonių savijautą.
Prieš įtraukiant probiotikus į vaiko mitybą, labai svarbu pasirinkti amžių atitinkančius preparatus ir pasitarti su gydytoju, kad būtų užtikrintas saugumas ir veiksmingumas.
Kaip probiotikai veikia imuninę sistemą?
Probiotikai gali turėti reikšmingos įtakos imuninei funkcijai, nes stiprina imuninių ląstelių, pavyzdžiui, makrofagų ir T limfocitų, aktyvumą.
Jie gali padėti palaikyti žarnyno barjero vientisumą, užkirsti kelią patogenų patekimui ir skatinti imunoglobulinų gamybą.
Be to, probiotikai gali daryti įtaką žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai , kuri yra labai svarbi imuniniam atsakui.
Ar galima vartoti probiotikus nėštumo metu?
Probiotikai gali būti vartojami nėštumo metu, nes jie laikomi saugiais ir gali būti naudingi tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai.
Tačiau nėščiosioms būtina pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokius probiotikus.
Taip bus užtikrinta, kad, atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę ir mitybos poreikius, konkrečios padermės ir dozės būtų tinkamos, siekiant gauti kuo didesnę naudą ir kartu sumažinti bet kokią galimą riziką.
Kokie yra geriausi maisto šaltiniai, kuriuose galima rasti probiotikų?
Geriausi probiotikų šaltiniai gali būti fermentuoti maisto produktai, kurie natūraliai skatina naudingų bakterijų augimą.
Pagrindiniai pavyzdžiai gali būti jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, kimči, miso ir tempeh.
Be to, kombučia, fermentuota arbata, taip pat gali būti naudinga probiotikams.
Šių maisto produktų įtraukimas į mitybą gali pagerinti žarnyno sveikatą ir bendrą savijautą.
Patartina rinktis produktus, paženklintus gyvomis ir aktyviomis kultūromis, kad būtų užtikrinta, jog juose yra veiksmingų probiotikų padermių.
Pabaigai
Probiotikai gali būti naudingi sveikatai, pavyzdžiui, sustiprinti imuninę funkciją ir pagerinti psichinę sveikatą, kartu skatindami subalansuotą žarnyno mikrobiomą. Jie gali sukelti virškinamojo trakto diskomfortą, ypač asmenims, kurių imuninė sistema sutrikusi. Maisto produktai, kuriuose gausu probiotikų, gali aprūpinti būtinomis maistinėmis medžiagomis, o grynuose probiotikuose gali nebūti kalorijų. Rekomenduojama suvartoti nuo 1 iki 3 gramų, o siekiant tam tikrų sveikatos tikslų – iki 10 gramų. Tačiau dozavimas gali skirtis priklausomai nuo konkretaus žmogaus, todėl prieš pradėdami vartoti maisto papildus pasitarkite su gydytoju arba asmeniniu treneriu. Svarbu gerti vandenį. Dėkojame, kad skaitote!
