Skamba paradoksaliai – geri vitaminai gali pakenkti. Tačiau būtent tai dažnai nutinka, kai geriama „dėl visa ko“ arba „kad greičiau padėtų“. Iš tiesų kai kurių papildų perdozavimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, kurios pasireiškia tyliai, o pastebimos tik tada, kai jau per vėlu.
Pokalbis apie vitaminų naudą dažniausiai prasideda su entuziazmu, bet dažnai pamirštama, kad per didelis kiekis – tai ne daugiau naudos, o daugiau rizikos.
Kur slypi pavojus: riebaluose tirpūs vitaminai
Vieni papildai pasišalina su šlapimu, kiti linkę „kauptis“ kūne. Būtent riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E, K – dažniausiai kelia pavojų, nes organizmas jų neišvaro taip lengvai kaip, tarkime, C vitaminą. Jeigu mėnesiais geriate dideles dozes papildų – kūnas pradeda „kaupti atsargas“, kurios virsta problema.
Aš pati esu girdėjusi istoriją iš vienos klientės, kuri be pertraukos gėrė dideles dozes vitamino D „prevencijai“, kol ėmė jausti raumenų skausmus ir troškulį. Kraujo tyrimai parodė – perdozavimas.
Vitaminas A: kai gerai matyti tampa per gerai
Vitaminas A dažnai siejamas su regėjimu, o kai kurios mamos jį perka vaikams, manydamos, kad padės „sustiprinti akis“. Tačiau būtent šis vitaminas – vienas pavojingiausių perdozuoti. Per ilgesnį laiką gali sukelti pykinimą, galvos skausmus, kepenų pažeidimus ir net apsigimimus, jei vartojamas nėštumo metu.
Yra žmonių, kuriems papildymas šiuo vitaminu būtinas – pavyzdžiui, sergantiems cistine fibroze ar esant retoms žarnyno ligoms. Bet net ir jiems dozės turi būti griežtai prižiūrimos gydytojo.
Vitaminas D: saulės vitaminas, kuris gali nudeginti iš vidaus
Vitaminas D yra populiarus – ypač žiemą, kai mažai saulės. Tačiau daugelis žmonių pradeda jį vartoti „iš akies“ arba po draugo rekomendacijos, nesuprasdami, kad net ir saulės vitaminas gali kenkti.
Per didelis jo kiekis gali sukelti kalcio perteklių kraujyje, o tai reiškia šleikštulį, silpnumą, netinkamą širdies ritmą ar inkstų akmenis. Jeigu įtariate trūkumą – pirmiausia atlikite tyrimą, o ne pulkite pirkti papildų.
Vitaminas E: ne tik grožiui, bet ir kruviniems nosies lašėjimams
Vitaminas E žinomas kaip antioksidantas, padedantis odai, plaukams, imuninei sistemai. Tačiau vartojamas be ribų, ypač kartu su kraują skystinančiais vaistais, gali tapti rimtu pavojumi – jis mažina kraujo krešėjimą ir gali sukelti kraujavimą.
Vienas mano pažįstamas, kuriam buvo paskirtas aspirinas dėl širdies būklės, kartu vartojo vitaminą E – be gydytojo žinios. Po kelių savaičių pastebėjo mėlynes ant kojų, kurios atsirasdavo nuo menkiausio prisilietimo.
Vitaminas B6: kai nervai nebeišlaiko
B6 padeda nervų sistemai, imunitetui, bet jo perteklius – visai ne juokai. Ilgai vartojant dideles dozes, gali atsirasti tirpimo jausmas, lyg po nejautros švirkšto. Toks poveikis – grįžtamas, bet nemalonus.
Būna, kad žmonės B-komplekso papildus geria kasdien, net kelis kartus – tikėdamiesi „energijos antplūdžio“. Tačiau energijos nepadaugėja, o šalutinis poveikis pasiveja greičiau nei tikėtasi.
Geležis: būtina, bet sunkiai virškinama
Geležies papildai dažni tarp moterų – ypač po gimdymo ar sergant mažakraujyste. Bet svarbu žinoti, kad jos perteklius ne tik sukelia pykinimą ir vidurių užkietėjimą, bet ir slopina kitų mineralų pasisavinimą, pavyzdžiui, cinko.
Kai kurie žmonės net neįtaria, kad geležies kiekis pas juos normalus, ir geria papildus „dėl sveikatos“. Tai dažna klaida. Pirmiausia verta atlikti kraujo tyrimą.
Cinkas: imunitetui – taip, bet su saiku
Cinkas dažnai geriamas rudenį ar žiemą, kai norima apsisaugoti nuo peršalimo. Bet jei kasdien geriama po kelis papildus – jau per daug. Nuo 100 mg per dieną pradeda ryškėti nepageidaujami pojūčiai: karščiavimas, galvos skausmai, net skonio praradimas.
O kas blogiausia – per ilgai vartojant dideles cinko dozes, organizmas išsenka nuo… vario trūkumo. Taip, būtent. Vartojant vieną papildą, galima netyčia „išmušti“ kitą.
Kaip vis dėlto gerti saugiai?
Papildai nėra „sveikatos garantas“ ar stebuklingas eliksyras. Jie gali padėti, jei yra aiškus jų poreikis. Bet tai ne reiškia, kad „kuo daugiau – tuo geriau“. Štai ką verta prisiminti:
- Rinkitės papildus, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 100 % rekomenduojamos paros normos (nebent gydytojas nurodė kitaip).
- Ieškokite patikimų gamintojų, kurių papildai patikrinti nepriklausomų organizacijų.
- Jeigu turite lėtinių ligų, vartojate vaistus ar tiesiog nesijaučiate gerai – pasitarkite su dietologu ar gydytoju.
- Nežinote, ko jums trūksta? Ne papildas turėtų būti pirmas žingsnis, o kraujo tyrimas.
Kai kalbama apie sveikatą, mažiau kartais yra daugiau. Subalansuota mityba, saikas ir sveikas protas – svarbiausi sąjungininkai, kad papildai tikrai padėtų, o ne pakenktų.