Kai esi silpnas, pasiruošęs kabintis į bet kokį šiaudą, papildų lentynos ima atrodyti kaip pažadas. Aš tuo tikėjau. Sužinojus, kad sergu neurologine Laimo ligos forma, artimieji bandė padėti kaip mokėjo. Ir padėjo – duodami daugiau nei 20 skirtingų papildų kasdien. Ir žinot, kur tai privedė? Į dar gilesnę sveikatos duobę. Ne viskas, kas sveika atskirai, suveikia kartu.
Papildai – ne stebuklingos tabletės
Papildai nėra panacėja. Tai nėra vaistas. Tai nėra maistas. Jie skirti tik papildyti mitybą. Ir tai ne mano nuomonė – tai patvirtina ir dietologė Beth Czerwony iš Klivlando klinikos. Ji pabrėžia, kad jei nėra realaus trūkumo – papildų nereikia.
Ir vis dėlto žmonės jų griebiasi. Kodėl? Nes tikisi energijos, imuniteto, geresnio miego ar net nuotaikos. Vienas draugas sako, kad nuo B12 pagaliau „nustojo vilktis“. Kitas prisiekinėja cinku, nes „nebeserga“. Socialiniai tinklai pilni tokių pasakojimų. Bet ar tikrai viskas taip paprasta?
Kai papildai tampa problema
Mano atveju papildai tapo ne parama, o kliūtimi. Kai valgai vos kelis šaukštus košės per dieną, bet turi praryti saują kapsulių, organizmas protestuoja. Pykinimas, silpnumas, nemiga, virškinimo problemos – visa tai lydėjo mane ne tik dėl ligos, bet ir dėl perteklinio papildų kiekio.
Daktaras John W. Downs iš Virdžinijos nuodų kontrolės centro įspėja – papildai, ypač riebaluose tirpūs vitaminai, gali kauptis kūne ir sukelti nepageidaujamus poveikius. Per didelis vitamino A kiekis – rizika kepenims. D perdozavimas – inkstų pažeidimas ar painiava galvoje.
Tai ne mitai. Tai – realios, dokumentuotos rizikos.
Pavojai slepiasi ir tarp „saugių“ pasirinkimų
Ar girdėjai apie žaliosios arbatos ekstraktą? Daug kas giria jį dėl antioksidantų, bet viršijus 800 mg per dieną galima pakenkti kepenims. Tas pats galioja ir ciberželei. Maistui jos nepadauginsi, bet tabletėse – labai koncentruota. Kai daktaras Victor (kepenų specialistas) paminėjo, kad vos 500 mg per dieną kai kuriems pacientams sukėlė kepenų uždegimą, pajutau šiurpulius. Tokias kapsules ir aš vartojau.
Ir tada yra sąveikos su vaistais. Vien St. John’s wort (jonažolė) gali pakeisti vaistų poveikį, ypač antidepresantų. Tai gali iššaukti net gyvybei pavojingą serotonino sindromą – haliucinacijas, padažnėjusį pulsą, nerimą.
Kiek papildų jau per daug?
Nėra vieno atsakymo. Mano klaida buvo ne tai, kad vartojau papildus – o kad tai dariau be jokių tyrimų, be sekimo, be gydytojo priežiūros. Ir tai dar dariau tuo metu, kai organizmas vos galėjo apdoroti paprastą maistą.
Czerwony atkreipia dėmesį – dažniausi perdozavimo simptomai: galvos skausmas, pykinimas, viduriavimas, silpnumas. Ir jie dažnai nepastebimi, kol jau būna per vėlu.
Ką daryti, jei jau vartoji papildus?
Pradėk nuo šių žingsnių:
- Pasitark su gydytoju. Net jei jautiesi gerai – kai kurie papildų poveikiai pasireiškia tik po kurio laiko.
- Padaryk kraujo tyrimus. Prieš pradedant ir po 4–12 savaičių. Tik taip sužinosi, ar papildas tau išvis reikalingas.
- Rinkis tik patikimus ženklus. Ieškok NSF ar USP logotipų ant pakuotės – jie rodo, kad papildas tikrintas dėl kokybės.
- Nesirink „instagraminių“ papildų. Graži pakuotė dar nereiškia, kad viduje esanti medžiaga naudinga.
Maistas – tavo pagrindas, o ne tabletės
Dietologė Czerwony pabrėžia: papildai nepadarys stebuklo, jei valgai chaotiškai. Nėra tokio papildų kiekio, kuris kompensuotų miego trūkumą, nuolatinį stresą ar perdirbtą maistą.
Aš žinau, kaip vilioja pažadas, kad viena kapsulė „viską sutvarkys“. Bet tai melas. Sveikata – tai ne greitas pataisymas, o visuma. Ir būtent čia slypi stiprybė – ne papildų skaičiuje, o tame, ką renkiesi kiekvieną dieną.
Jeigu skaičiuoji, kiek papildų išgeri kasdien, ir viršiji 5 – sustok. Pasiimk kraujo tyrimų lapelį, eik pas gydytoją ir pasikalbėk. Galbūt geriausias papildas, kurį šiuo metu gali sau leisti, yra ramus protas.