Turiu prisipažinti – maistas man buvo daugiau nei tik energijos šaltinis. Tai buvo rutina, malonumas, net terapija. Bet kai dėl gydymo kurso metai iš metų praleidau besikeičiančių vaistų sūkuryje, ryšys su maistu visiškai nutrūko. Dienos, kai vos galėjau pažiūrėti į lėkštę, virto savaime suprantamu reiškiniu. Dėl to ėmiau ieškoti būdų, kaip grįžti prie sveikesnių įpročių. Ir tada pasirodė iššūkis: 30 skirtingų augalinės kilmės produktų per savaitę.
Ne meniu, o bingo lentelė
Kai pirmąkart perskaičiau apie šią idėją – ją dažnai mini gastroenterologas dr. Will Bulsiewicz – man tai pasirodė beveik kaip žaidimas. Ne dieta, ne griežta taisyklių seka, o galimybė kasdien atrasti naujus skonius, net jei apetitas išlieka kaprizingas.
Šis „žaidimas“ turėjo aiškų tikslą – praturtinti žarnyno mikrobiotą. Kuo įvairesni augalai – tuo daugiau skirtingų skaidulų, kurios maitina įvairias „gerąsias“ bakterijas. O sveikesnis žarnynas reiškia daugiau energijos, sklandesnę virškinimo sistemą ir net geresnę nuotaiką. Taip bent sako daugybė tyrimų. Ir, pasirodo, ne tik mokslas – mano kūnas tai patvirtino.
Kaip atrodė mano savaitė?
Iš pradžių pradėjau nuo to, ką vis tiek valgau: avižinė košė su uogomis, linų sėmenimis ir migdolais. Štai jau keturi augalai vos per pusryčius. Pietums – lęšių sriuba su salierais, morkomis, pomidorais, svogūnais ir česnaku. Septyni. O vakare – kepti saldžiosios bulvės kubeliai su špinatais ir sėklomis. Dar keli.
Tikrai nesistengiau suvalgyti kalnų. Mano taisyklė buvo paprasta: jei ingredientas buvo pastebimas skonyje ar tekstūroje – jis skaičiuojasi. Trupinėlis baziliko ant kiaušinių? Skaičiuojasi. Keli šaukštai fermentuotų kopūstų? Taip pat.
Nepasiteisinimai nepadeda valgyti
Aišku, viskas nebuvo rožėmis klota. Daugiausia iššūkių kėlė ne maistas, o įpročiai. Pvz., išsitraukti ką nors naujo iš lentynos reikalauja valios, kai esi pavargęs. O kai kasdien gamina tą patį – iškepti žiedinį kopūstą gali pasirodyti kaip dar vienas darbas.
Bet tuomet ėmiau naudoti mažas gudrybes:
- vietoj vieno daržovių tipo gamindavau mišinius: salotos su kelių rūšių lapais, sriubos su keliomis pupelių rūšimis;
- pagardinimai – kaip bazilikas, petražolės, žagreniai – staiga tapo strategija, ne dekoru;
- o tokie dalykai kaip moliūgų sėklos, džiovintos spanguolės ar kepti avinžirniai tapo užkandžiais prie kompiuterio.
Kai valgai daugiau, bet neskauda skrandžio
Po savaitės ėmiau pastebėti pokyčius. Ne, tai nebuvo stebuklas. Bet žarnynas, kuris anksčiau elgdavosi kaip užsispyręs vaikas, pagaliau pradėjo bendradarbiauti. Nebebuvo pūtimo, tuštinimasis tapo reguliarus, o energija atsikėlus nebuvo tik iš kavos.
Tiesa, vienas įspūdingiausių pokyčių buvo emocinis. Maistas vėl ėmė džiuginti. Tarsi grįžo pasitikėjimas – kad galiu savimi pasirūpinti, net kai nesinori nieko. Maži pasirinkimai, kaip įmesti į sriubą papildomą žirnį ar ant salotos užberti sėklų, tapo kasdieniu priminimu: eini gera kryptimi.
Svarbiausia – ne skaičiai, o nuojauta
Vieną savaitgalį specialiai nustojau skaičiuoti. Norėjau suprasti, ar įprotis jau suveikė. Ir jis iš tikrųjų suveikė. Be jokio plano, be lentelės – valgiau spalvingai, įvairiai, su noru.
Žinoma, grįžta ir dienų, kai suvalgau tik pusę sumuštinio. Ir tai – ok. Bet dabar žinau, kaip atrodo gera diena, kaip jaučiasi mano kūnas, kai gauna daugiau. Ir galiu sąmoningai sugrįžti prie šio jausmo, kai tik to prireikia.
Kam tai gali tikti?
Jeigu tau pažįstama, kai nežinai, ką valgyti, kai kartojasi tie patys produktai, kai net vaisių pirkimas atrodo per daug – šis iššūkis gali būti kaip tylus vedlys. Be spaudimo, be ribojimų, tik smalsumas: „Ką naujo galėčiau paragauti šią savaitę?“
O jeigu esi tėvas, sportininkas, biuro darbuotojas ar žmogus, kuris tiesiog pavargo nuo dietų, šis būdas ne slegia, o padeda kvėpuoti laisviau.
Augalinis 30 skonių iššūkis nepervers pasaulio. Bet jis pakeis tavo stalčių turinį, šaldytuvo lentynas ir – tikėtina – tavo santykį su savimi. Tai viena iš tų patirčių, kuriai nereikia reklamos. Užtenka pradėti, pajusti ir suprasti – verta kartoti.