Kai gydytoja Amy Brownstein pirmąkart išgirdo iš pacientės, kad ši daugiau niekada nevalgys sūrio dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje, ji stabtelėjo. „Kas sakė, kad reikia taip drastiškai?“ – šyptelėjo ji. Sūris nebūtinai turi būti tavo priešas. Tiesą sakant, kai kurie jo variantai gali net padėti tvarkytis su tuo, ką žmonės vadina „insulino maištu“ – kai organizmas nebereaguoja į insuliną taip, kaip turėtų.
Ne, čia ne apie pasiteisinimą valgyti visą sūrio luitą vakarienei. Tai apie protingą pasirinkimą. Sūris – turtingas baltymų ir kalcio šaltinis, o tam tikri jo tipai gali tikti net jautriam organizmui.
Ne visi sūriai lygūs – kur slypi skirtumas?
Jei prisimeni, kaip vaikystėje valgydavai šiltą sūrio sumuštinį ir norėtum prie jo sugrįžti, geros naujienos: nebūtina jo atsisakyti. Klausimas tik – koks sūris ir kiek.
Pagrindinis triukas slypi ne tik riebalų kiekio mažinime, bet ir žiūrint į tai, kaip tas sūris veikia tavo sotumo jausmą, cukraus lygį ir net žarnyno mikrobiotą.
Mažiau riebalų, daugiau baltymų – ir kūnas dirba kitaip
Sakykim, imi mažo riebumo čederį. Jame – apie 7 gramai baltymų ir tik 2 gramai riebalų vienoje uncijoje. Kas svarbiausia – jis sotina. O kai jautiesi sotus, mažiau šokinėji prie užkandžių. Ir mažiau staigių cukraus lygio šuolių. Viskas susiję.
Tyrimai rodo, kad tokie produktai, ypač jei derinami su subalansuotu maitinimusi, gali sumažinti riziką vystytis 2 tipo diabetui. Tai ne stebuklas, o tiesiog išmintis.
Gyvosios bakterijos – mažas stebuklas tavo žarnynui
Jei sūris būtų draugas, kuris padeda ne tik tavo skonio receptoriams, bet ir žarnynui, tai būtų Guda. Ne per sūri, ne per riebi, bet su kultūromis, kurios, kaip sako mitybos specialistė Toby Amidor, daro įtaką žarnyno bakterijų sudėčiai. O tai – svarbus žingsnis mažinant organizmo uždegiminius procesus.
Kartu ji pabrėžia ir vieną dalyką: „Žinoma, net Guda turi savo ribas – ji gali būti šiek tiek sūresnė, tad nepadaugink.“
Minkštas, švelnus, bet turintis poveikį
Gal netikėsi, bet ir Brie gali būti tavo sąjungininkas. Jo švelnus skonis dažnai apgauna – atrodo tarsi nuodėmė, bet iš tiesų viena porcija jo turi mažai natrio, mažai angliavandenių ir nedaro stiprios įtakos cukraus šuoliams.
Amy Brownstein pabrėžia, kad svarbu ne tik kas lėkštėje, bet ir kaip viskas derinama. Brie gali pasitarnauti kaip sūris, kuris pagardina salotas ar daržovių lėkštę – bet netampa pagrindiniu veikėju.
Nori sūrio? Štai kaip nepersistengti
Svarbiausia – nepamiršti, kad sūris turi būti detalė, o ne pagrindas. Štai keli patarimai iš dietologų, kurie patys mėgsta sūrį ir nenori jo atsisakyti:
- Rinkis stipraus skonio sūrį. Tokie kaip Čederis ar Guda leis pasisotinti mažesniu kiekiu.
- Nevalgyk sūrio vieno. Derink su skaidulinėmis daržovėmis – brokoliais, špinatais, pomidorais.
- Neužmiršk porcijų. Viena uncija – maždaug nykščio dydžio gabalėlis. Tai dažnai daugiau, nei atrodo.
Tikra istorija – kaip Giedrė vėl pamėgo sūrį
Giedrė, 37-erių vilnietė, turėjo kovoti su insulino atsparumu jau kelerius metus. „Buvau išsigandusi. Viskas atrodė uždrausta – makaronai, vaisiai, net sūris,“ – sako ji. Tačiau po konsultacijos su dietologe pradėjo mažais žingsniais grįžti prie mėgstamų produktų.
„Dabar visada turiu šaldytuve mažo riebumo mozzarellos. Padedu ją ant grikių su daržovėmis – tai ne tik skanu, bet ir jaučiuosi soti valandų valandas,“ – pasakoja ji.
Neprivalai atsisakyti skonių
Kai valgymas tampa tik griežtų taisyklių rinkinys, džiaugsmas išnyksta. Bet jeigu išmoksti sąmoningai rinktis, net ir su insulino atsparumu gali mėgautis skoniais.
Sūris – vienas iš tų produktų, kuris, teisingai pasirinktas ir suvalgytas protingu kiekiu, gali tapti ne bausme, o mažyte dovana sau. Ir galbūt – net kūno sąjungininku.