Stresas nebūtinai prasideda galvoje. Kartais jis ima ir „išlipa“ į lėkštę. Ne kartą yra pasakyta – valgymas gali nuraminti, bet tik tada, kai žinai, ką renkiesi. Nors retas apie tai pagalvoja, tam tikri įpročiai prie stalo tyliai „pumpuoja“ kortizolį – hormoną, kuris siunčia kūną į „budėjimo režimą“. Tai trumpam naudinga, tačiau kai ši būsena tęsiasi nuolat, organizmas ima perdegti.
Šis tekstas – ne apie draudimus, o apie aiškų supratimą. Nes valgymas nėra matematikos uždavinys, kur sprendimas vienas. Tai – kasdieniai pasirinkimai, kurie gali padėti jaustis geriau ar, priešingai, klampinti į nuovargį, nemigą ar net svorio augimą.
Kai rytas prasideda nuo nerimo: apie kavą be pagražinimų
Ryto kava – daugeliui ne tik ritualas, bet ir „pabudimo mygtukas“. Vis dėlto, jei esi jautresnis stresui ar šiuo metu patiri daugiau įtampos, gali pastebėti, kad po kavos širdis ima plakti stipriau, rankos dreba, o mintys išsisklaido. Kodėl taip nutinka?
Kofeinas suaktyvina antinksčius – būtent tuos, kurie gamina kortizolį. Geriant kavą tuščiu skrandžiu ar kelis puodelius iš eilės, organizmas gauna signalą: „Pavojus!“ Ir reaguoja atitinkamai. Jei jauti, kad esi ant ribos, pabandyk bent kelias dienas sumažinti dozę ar rinktis be kofeino – kartais vien tai gali palengvinti savijautą.
Nešvari lėkštė – neramus protas? Kepta, riebaluota ir streso kūrenama
Prisėdus prie keptų bulvyčių ar vištienos gabalėlių, atrodo – štai ir paguoda. Bet toks maistas dažniausiai slepia ne komfortą, o signalą kūnui apie pavojų. Riebalai, kaitinti iki aukštos temperatūros, gali sukelti uždegimines reakcijas. Organizmas tai fiksuoja kaip išorinį dirgiklį – ir vėl paleidžia kortizolį.
Be to, dažnai kepti patiekalai būna su balta duona, batonu, padažais su cukrumi – visa tai stipriai išbalansuoja cukraus lygį kraujyje. Kai jis šoka aukštyn ir krenta žemyn, kūnas reaguoja taip, lyg patirtų stresą – ir vėl gamina kortizolį.
Vakaras su taure – ramybė ar paslėptas triukšmas organizme?
Nedidelė taurė vyno vakarienei – romantiška. Tačiau jei stresas kaupiasi kasdien, alkoholis tampa ne atsipalaidavimu, o dirgikliu. Jis trikdo cukraus reguliavimą, miegą, slopina gilų atsistatymą. O kortizolis, užuot nuslūgęs vakare, lieka aukštesnis – organizmas „nemiega“.
Dietologė dr. Emily Foster primena, kad dažnas gėrimas gali veikti tarsi paslėpta ugnis – ne iškart matoma, bet ilgainiui išsekina. Alkoholis netgi gali trukdyti organizmui reaguoti į stresą taip, kaip turėtų – o tai reiškia dar didesnį jausmą, kad „niekas nepadeda“.
Kai valgai greitai – stresas lieka ilgam
Greitai paruošiami patiekalai, saldūs batonėliai ar pusryčių dribsniai – patogūs, bet pavojingi. Jie dažnai pilni cukraus, rafinuotų angliavandenių ir dirbtinių priedų. Suvalgai – ir trumpam jautiesi energingas. Bet kai kraujyje cukraus lygis staiga krenta, kūnas skuba gelbėti situaciją – per kortizolį.
Tyrimai rodo, kad žarnynas stipriai susijęs su nuotaika. O greitas, mažai maistingas maistas gali išbalansuoti mikrobiotą – tai mažina atsparumą stresui. Kitaip tariant, valgydami greitai, paskubinam ne tik pietus, bet ir nerimą.
Saldu – bet ne ilgam: cukrus kaip emocijų apgavikas
Saldumynai trumpam veikia tarsi paguoda – nuramina, pradžiugina. Bet jie tik „užmaskuoja“ stresą, o ne jį sumažina. Kai cukraus lygis staiga krenta, organizmas reaguoja kortizolio gamyba – nes jam tai signalas, kad reikia „gelbėti“ situaciją.
Pavyzdžiui, šokoladinis batonėlis prieš pietus gali atrodyti nekaltas, bet vėliau – nuovargis, dirglumas ir noras dar vieno. Šis ratas sukelia emocinę priklausomybę, kuri tik dar labiau dirgina kūno hormoninę pusiausvyrą.
Ką daryti, kai viskas „verda“ galvoje – ir lėkštėje?
Valgyti ramiai – tai ne vien fizinis veiksmas. Tai būdas parodyti kūnui, kad jis saugus. Ir nors nereikia atsisakyti visko, kas malonu, verta ieškoti balanso.
Padės šie maži pasirinkimai:
- derinti saldžius užkandžius su baltymais ar ląsteliena (pvz., obuolys su riešutų sviestu)
- mažinti kofeino kiekį, ypač esant stresui
- keptus patiekalus keisti į orkaitėje ruoštus
- alkoholiui skirti tik retas progas, ne kasdienį ritualą
- ieškoti maisto, kuris suteikia sotumo be staigių energijos šuolių
Kartais raktas į geresnę savijautą slypi ne sporto salėje ar terapijoje, o tame, ką dedam į burną. Ne viską galima kontroliuoti, bet kai kuriuos dalykus – tikrai galima. Ir pradėti verta nuo lėkštės.