Viskas prasideda tyliai – galbūt pavalgai pusryčius ir vietoj energijos bangos pajunti sunkumą. Vieną dieną tai – nuovargis, kitą – niekuo nepateisinamas dirglumas, o po kelių savaičių jau svarstai, ar tau trūksta geležies. Tik nedaugelis iš mūsų pagalvotų apie vieną itin klastingą kaltininką – bakterijų perteklių plonojoje žarnoje, dar žinomą kaip SIBO.
Šią diagnozę dažniau išgirsta žmonės, kurie nesėkmingai ieško atsakymų pas įvairius specialistus. O simptomai – tarsi mozaika, kurioje trūksta pagrindinio gabalėlio. Štai keletas ženklų, kurie gali išduoti šią slaptą virškinimo problemą.
Maistinių medžiagų trūkumas, kuris slepiasi po nuovargiu
Jeigu pradėjai dažniau pamiršti žodžius, tampi išsiblaškęs arba tiesiog nebeturi jėgų dienos vidury – tai gali būti ne tik stresas ar per mažai miego. SIBO dažnai sutrikdo riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) ir B12 įsisavinimą. Lyg to būtų negana, mažėja ir geležies atsargos, nes bakterijos konkuruoja dėl maisto dar prieš jam patenkant į kraują.
Mitybos specialistai neretai išgirsta pacientų istorijas apie tai, kaip net laikantis subalansuotos dietos, kraujo tyrimai rodo trūkumus. Šiuo atveju sprendimas – ne papildai, o problemos šaltinio gydymas.
Smegenys, kurios vėluoja susivokti
Tą miglą galvoje, kuri užplūsta be priežasties, žmonės dažnai painioja su nuovargiu. Tačiau „smegenų rūkas“ – dar vienas dažnas SIBO palydovas. Kai bakterijos plonojoje žarnoje pradeda gaminti D-pieno rūgštį, jos poveikį jaučia visa nervų sistema.
Ne vienas žmogus pasakoja apie jausmą, lyg mintys vėluotų, kalba stringa, o sprendimų priėmimas tampa neįtikėtinai lėtas. Šie simptomai dažnai sustiprėja po valgio, kai virškinimo sistema užverda dar viena bakterijų puota.
Netikėtas nuovargis po maisto
Dauguma tikisi, kad maistas suteiks energijos, tačiau SIBO turintys žmonės dažnai jaučiasi priešingai – pavalgę jie tarsi išsijungia. Ši būsena – ne vien „maisto koma“, o ženklas, kad organizmas negauna to, ko jam reikia, nors tu stengiesi maitintis teisingai.
B12 trūkumas čia – viena iš pagrindinių priežasčių. Ir nors gali atrodyti, kad energijos stoka yra dėl mažo fizinio aktyvumo ar rutinos, dažnai užtenka patikrinti virškinimo sveikatą ir atrasti tikrąją priežastį.
Oda kalba garsiau nei žodžiai
Jei tavo veido oda pradėjo dažniau rausti, pleiskanoti ar jautriai reaguoti į įprastus produktus, o dermatologai neranda aiškaus atsakymo – vertėtų pasižiūrėti giliau. Yra tyrimų, rodančių stiprų ryšį tarp rosacėjos ir SIBO.
Dalis pacientų, pradėję gydyti bakterijų perteklių žarnyne, pastebėjo, kad veido paraudimas mažėja, oda tampa ramesnė, mažiau reaguoja į temperatūros pokyčius ar maistą. Tai – dar vienas priminimas, kaip žarnynas gali paveikti net ir išorinius mūsų išvaizdos bruožus.
Ką galima daryti, jei įtari SIBO?
Svarbiausia – nespėlioti. Kalbėkis su gydytoju, kuris žino, kaip diagnozuoti šią būklę. Daugeliu atvejų pakanka kvėpavimo testo, kurio metu matuojami bakterijų gaminami dujos. Kai žinai, su kuo kovoji, galima rinktis būdus, kaip su tuo tvarkytis.
Kai kurios dažnesnės praktikos, taikomos esant SIBO:
- Gydytojo skirti antibiotikai ar natūralūs antimikrobiniai preparatai padeda sumažinti bakterijų kiekį. Rekomenduojama viską daryti prižiūrint profesionalui, o ne savarankiškai.
- Trumpalaikės specializuotos dietos, kurios „išbadina“ bakterijas – jų tikslas sumažinti fermentuojamų angliavandenių kiekį.
- Valgymo laiko valdymas. Paliekant bent 4 valandų pertrauką tarp valgymų, leidžiama aktyvuotis vadinamajam žarnyno valymo mechanizmui, kuris „išvalo“ likučius.
- Bendras organizmo stebėjimas. Dažnai SIBO sukelia kitos priežastys – sulėtėjęs žarnyno judėjimas, buvusios operacijos, hormonų svyravimai ar net ilgas antibiotikų vartojimas praeityje.
SIBO dažnai slepiasi po kitų simptomų kauke. Ir nors jo pavadinimas gali skambėti sudėtingai, pats pojūtis – labai žmogiškas: nuovargis, sumišimas, skrandžio diskomfortas ir jausmas, kad kažkas tiesiog neveikia taip, kaip turėtų.
Klausyk savo kūno. Kartais tie tylūs ženklai yra aiškesni nei garsiausias skausmas.