Kai vaikystėje susirgdavau, močiutė visada ištirpdavo šaukštelį medaus šiltame vandenyje su citrina. Saldus skonis ir šiluma ramindavo gerklę greičiau nei bet kuris vaistų sirupas. Nors tada negalvojome apie glikeminius indeksus ar kalorijų skaičių, šiandien medus vėl atsiduria dėmesio centre – kaip alternatyva cukrui. Bet ar tai tik nostalgija, ar iš tiesų verta jį laikyti sveikesniu pasirinkimu?
Skonio skirtumas, kurį pajunta net tie, kurie nesaldina kavos
Medus – tai daugiau nei saldiklis. Kiekvienas stiklainis – tarsi mažas gamtos pasaulis. Skonis priklauso nuo to, kur skrido bitės: ar rinko nektarą iš liepų, ar iš grikių laukų. Tuo tarpu cukrus – visada toks pat. Skirtumas ne tik skonyje, bet ir jausme, kurį palieka. Vieni sako, kad medus malonesnis, kiti – kad cukrus aiškesnis. Tačiau vienas faktas išlieka: medus turi daugiau nei tik saldumą.
Maža šaukštelio kaina – didelis skirtumas kišenėje?
Nors įprastas cukrus kainuoja centus, medaus kaina gali skirtis kelis kartus – ypač jei kalbame apie ekologišką, vietinį produktą. Ūkininkas Bruce’as Lampcovas iš Kalifornijos pasakojo, kad laukinių gėlių medus iš Santa Monikos kalnų pasižymi ne tik išskirtiniu skoniu, bet ir sezonišku kvapu – vienais metais vyrauja šalavijas, kitais – lubinai. Toks medus yra ne gamyklos produktas, o natūralus darbas, kuris kainuoja.
Kiek kalorijų – tiek ir diskusijų
Medus turi apie 20 kalorijų arbatiniame šaukštelyje, o cukrus – apie 15. Skirtumas nedidelis, bet medus dar „atneša“ šiek tiek kalcio, kalio, net geležies. Nors nė vienas iš jų nėra mitybos pagrindas, medus bent kažką duoda. Visgi – kalorija išlieka kalorija, ir abiem atvejais reikėtų nepamiršti saiko.
Ką rodo glikemijos indeksas?
Medus turi šiek tiek žemesnį glikemijos indeksą nei baltasis cukrus – 57 prieš 63. Tai reiškia, kad medus kiek lėčiau kelia cukraus kiekį kraujyje, nors skirtumas nėra didžiulis. Jei turite jautrumą gliukozei ar sergate diabetu, svarbiau kiekis, o ne pavadinimas.
Kada medus gali padėti, o kada geriau jo vengti?
- Gerklės skausmas: tyrimai rodo, kad medus vakare gali padėti sumažinti kosulį ir pagerinti miegą.
- Energija sportuojant: vienas šaukštas medaus turi apie 17 g angliavandenių – puikus greitos energijos šaltinis.
- Žaizdų gydymas: vietiškai naudojamas medus gali skatinti gijimą, ypač nudegimų atveju.
- Žarnyno mikroflora: kai kurie tyrimai rodo, kad medus gali padėti gerosioms bakterijoms, nors šioje srityje dar trūksta patikimų įrodymų.
Tačiau yra ir ribos. Kūdikiai iki 12 mėnesių neturėtų vartoti medaus dėl botulizmo rizikos. Taip pat žmonės, jautrūs bičių produktams, turėtų būti atsargūs – ypač su žaliu, nefiltruotu medumi.
O cukrus? Kodėl jis taip greitai tapo blogio simboliu?
Nors cukrus ilgai buvo virtuvės „karalius“, šiandien jį vis dažniau keičia alternatyvos. Cukrus suteikia greitą energiją, bet nesuteikia jokių kitų maistinių medžiagų. Ilgainiui per didelis jo vartojimas siejamas su antsvoriu, 2 tipo diabetu, širdies ligomis. Dantų ėduonis – dar viena akivaizdi pasekmė, kurią žino net vaikai.
Amerikos mitybos gairės siūlo riboti pridėtinį cukrų iki 10% dienos kalorijų. Tai yra apie 12 arbatinių šaukštelių. Tačiau realybėje dauguma viršija šią normą – dažnai net nepastebėję, nes cukraus gausu net padažuose, pusryčių dribsniuose ir padažuose.
Ir visgi – kuris iš jų geresnis?
Jeigu reikia tik saldumo – abu tinka. Jei ieškote šiek tiek daugiau – medus gali būti švelnesnė ir natūralesnė išeitis. Bet svarbiausia – saikas. Nė vienas saldiklis nėra „sveikatingumo eliksyras“. Tačiau, jei jau saldinate – galbūt rinktis tai, kas turi šiek tiek istorijos, aromato ir naudų?
Sunku apsispręsti? Pabandykite vieną savaitę pakeisti visą naudojamą cukrų medumi ir stebėkite, ar keičiasi savijauta. Kartais tikras atsakymas slypi ne laboratorijose, o mūsų kasdienėje patirtyje – kaip ta vaikystės arbata su šaukšteliu medaus.