Magnio trūkumas organizme sukelia aiškius ir lengvai pastebimus simptomus, kurių ignoravimas gali turėti rimtų pasekmių širdies, raumenų ir nervų sistemai. Kadangi magnio atsargos greitai senka streso, intensyvaus fizinio krūvio ar netinkamos mitybos metu, šią problemą patiria daugelis, net to nežinodami.
Raumenų mėšlungis ir spazmai – pirmas signalas
Magnis dalyvauja raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo procesuose. Kai jo trūksta, pradeda kankinti mėšlungis, traukuliai ar nevalingas raumenų trūkčiojimas, dažniausiai naktimis. Spazmai dažniausiai pasireiškia kojose – ypač blauzdų srityje – ir sustiprėja po fizinio krūvio arba prakaitavimo. Ilgalaikis trūkumas gali sukelti net traukulius ar tremorą.
Nerimas, dirglumas, depresija ir miego sutrikimai
Magnis reguliuoja centrinės nervų sistemos veiklą – dalyvauja endorfinų ir melatonino sintezėje. Jo stygius pasireiškia padidėjusiu dirglumu, nerimu, staigiais nuotaikos svyravimais, panikos priepuoliais ir nemiga. Žmonės dažnai jaučia sunkumą užmigti, dažnai pabunda naktį ir jaučiasi pavargę net po ilgo miego. Šie simptomai stiprėja patiriant stresą.
Sutrinkanti širdies veikla ir kraujospūdis
Magnis palaiko normalią širdies ritmo kontrolę. Esant jo trūkumui atsiranda permušimų jausmas, aritmija, galvos svaigimas ar spaudimo pokyčiai. Trūkstant magnio ilgą laiką, padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Bendras silpnumas ir nuovargis – energijos stoka
Magnis būtinas ATP – pagrindinio ląstelių energijos šaltinio – sintezei. Kai jo trūksta, jaučiamas fizinis ir protinis nuovargis, apatija, sumažėja darbingumas. Tokie žmonės dažnai skundžiasi, kad įprasta veikla reikalauja neproporcingai daug pastangų, o koncentracija tampa silpna net paprastų užduočių metu.
Virškinimo, kaulų ir odos būklės pokyčiai
Magnio trūkumas veikia ir virškinimą – dažni simptomai yra vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, pykinimas. Dėl sumažėjusio kalcio ir vitamino D pasisavinimo silpnėja kaulai, didėja osteoporozės rizika. Taip pat pastebimas nagų trapumas, plaukų slinkimas, odos sausumas.
Kam rizika didžiausia?
Magnio trūkumas dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurių mityboje trūksta šviežių daržovių, riešutų, žuvies. Riziką didina lėtinės ligos, tokios kaip celiakija, diabetas, inkstų nepakankamumas. Nėščiosios ir žindančios moterys turi padidintą poreikį magniui. Pavojus išauga ir vartojant diuretikus, hormoninius vaistus, geriant daug alkoholio ar nuolat patiriant stresą.
Kaip išvengti magnio trūkumo?
Norint išvengti magnio trūkumo, reikia kasdien vartoti magnio turinčių produktų: špinatų, avokadų, migdolų, saulėgrąžų sėklų, pilno grūdo kruopų, pupelių ir žuvies. Jei mityba nepakankama – galima vartoti magnio papildus. Renkantis papildus būtina atsižvelgti į jų formą. Magnio citratas ir bisglicinatas geriau pasisavinami, veikia švelniai, tinka jautriam skrandžiui ir padeda nuo nemigos. Magnio tauratas – geriausias širdžiai, magnio malatas – energijai, L-treonatas – smegenų veiklai.
Kada atlikti tyrimą ir kreiptis į gydytoją?
Magnio trūkumą patvirtina kraujo tyrimas, kai magnio koncentracija yra mažesnė nei 0,65 mmol/L. Pajutus minėtus simptomus, ypač jei jie pasikartoja ar progresuoja, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Savigyda papildais be kontrolės gali būti pavojinga – perdozavus magnio gali pasireikšti pykinimas, žemas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai.
Magnio trūkumas pasireiškia aiškiais simptomais: raumenų spazmais, nuovargiu, nerimu, nemiga, aritmija. Jo poveikis apima raumenų, nervų, širdies ir virškinimo sistemas. Svarbiausia – laiku atpažinti požymius, pritaikyti mitybą ir esant reikalui – naudoti papildus. Tikslus simptomų įvertinimas ir atsakingas požiūris leidžia išvengti rimtų sveikatos pasekmių.
