Kiekvienas žmogus turi savąją normą. Ir jei manai, kad praleista diena be tualeto – rimta problema, gali būti, kad tau tiesiog įteigta klaidinga nuostata.
Įsiklausyk į save. Ar jauti pilvo pūtimą? Nuovargį? Ar einant į tualetą tenka ilgiau užsibūti? Tokie ženklai gali reikšti, kad kūnas signalizuoja apie sulėtėjusią žarnyno veiklą. Bet tai dar nereiškia, kad esi nesveikas – nebent jau kurį laiką jautiesi nepatogiai.
Ar išties turėtume tuštintis kasdien?
Pasak dietologės Amandos Sauceda, kasdienis tuštinimasis nėra būtinybė. Vieni tai daro kasdien, kiti – kas antrą dieną, ir abu variantai gali būti visiškai normalūs.
Pasitaiko žmonių, kurie tualete apsilanko vos tris kartus per savaitę, ir tai jiems nesukelia jokio diskomforto. Kol išmatos minkštos, o pasituštinimas neskausmingas – viskas tvarkoje.
Bet jei jau kelias dienas jautiesi „sustojęs“, metas susimąstyti. Nebūtina panikuoti – svarbiau suprasti, kas vyksta viduje.
Kas vyksta žarnyne, kai neišeini „didelio reikalo“?
Vos tik įsidėjus maisto kąsnį, virškinimo sistema pradeda darbą. Skrandis, plonoji žarna, storasis žarnynas – visi šie organai tyliai ir ištikimai dirba. Ir net jei tuštiniesi ne kasdien, tai nereiškia, kad nieko nevyksta. Atvirkščiai – organizmas vis tiek filtruoja, išskiria maistines medžiagas, ruošia atliekas.
Bet kai išmatos per ilgai lieka žarnyne, gali atsirasti šalutiniai pojūčiai. Pirmiausia – dujos, pūtimas. Dietologė Jenna Volpe pastebi, kad užsilikęs maistas žarnyne ima fermentuotis, o tai sukelia nemalonų pilvo burbuliavimą. Kiti dažni pojūčiai – sunkiai pasišalinančios, kietos išmatos, kurios gali sukelti net hemorojų ar įtrūkimus.
Ar neišsituštinus išmatos tampa nuodingos?
Tai dažnai girdimas mitas, ypač reklamuojant žarnyno valymus. Bet tiesa ta, kad išmatos pačios savaime nėra „nuodai“. Tavo kūnas turi natūralų filtravimo mechanizmą. Per didelis valymasis, net ir su natūraliomis priemonėmis, gali išplauti gerąsias bakterijas. Tad kol jauti, kad kūnas veikia įprastai – nėra jokio reikalo griebtis radikalių žingsnių.
Kada verta susirūpinti?
Jei praėjo daugiau nei trys dienos, o tu vis dar nejauti jokio poreikio nueiti į tualetą – verta pasikalbėti su gydytoju. Ypač jei atsiranda kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, labai pakitusi išmatų forma ar šeimos istorijoje yra buvę žarnyno ligų atvejų. Tokie ženklai gali rodyti rimtesnį sutrikimą, kuriam reikia profesionalaus įvertinimo.
Paprasti būdai, kaip skatinti reguliarų tuštinimąsi
Viskas prasideda nuo gyvenimo būdo. Maži pokyčiai gali daryti didelę įtaką.
Prieš metus vienas vyras, turintis sėdimą darbą, skundėsi dažnu pilvo pūtimu ir lėtu virškinimu. Viskas pasikeitė, kai jis ėmė:
- Gerti daugiau vandens – be pakankamo skysčių kiekio net geriausias maistas „nevažiuoja“;
- Judėti kasdien – 20 minučių ėjimo per dieną gali paspartinti virškinimą;
- Valgyti daugiau skaidulų – vaisiai, daržovės, avižos, linų sėmenys padeda formuoti minkštesnes išmatas;
- Mažinti stresą – nerimas gali stabdyti žarnyno judėjimą, todėl verta išmokti kvėpavimo pratimų ar tiesiog skirti laiką poilsiui;
- Įtraukti papildus (jei reikia) – jei kiti būdai nepadeda, kai kurie renkasi magnio ar slyvų sultis kaip natūralią pagalbą.
Asmeninė patirtis: kai pertraukos tampa per ilgos
Reda, 32 m., pasakoja, kad po kelionės į Egiptą savaitę nejautė jokio tuštinimosi poreikio. Tik grįžusi namo ir atstačiusi mitybos ritmą bei gėrusi daugiau vandens, pamažu viskas grįžo į vėžes. Ši patirtis privertė ją susimąstyti, kaip svarbu klausytis kūno, net kai viskas atrodo „normalu“.
Apibendrinimas
Kiekvienas iš mūsų turi savą ritmą. Neprivalai eiti į tualetą kasdien, kad būtum sveikas. Tačiau jei jauti diskomfortą, verta įsiklausyti. Kartais užtenka mažų pokyčių – daugiau judėjimo, daugiau skysčių, mažiau streso – kad žarnynas vėl pradėtų veikti sklandžiai. O jei kas nors kelia nerimą – geriausia tai aptarti su gydytoju.
Šis straipsnis nėra medicinos patarimas. Jei pastebi ryškius pokyčius ar sunkius simptomus – nesikankink, kreipkis į specialistą.