Daug kam pažįstamas tas nemalonus jausmas – pilvas tarsi sunkus, virškinimas sustojęs, o tuštintis nesinori ar tiesiog nesiseka. Ar tai jau bėda? Ne visada. Ir tikrai ne, jūsų kūnas netampa „nuodingas“, jei neišsituštinate kasdien.
Bet tam tikri ženklai vis tiek signalizuoja: metas atkreipti dėmesį.
Ne kiekvienas rytas prasideda tuo pačiu
Vieni į tualetą užsuka ryte su kavos puodeliu rankoje, kiti – kas antrą ar trečią dieną. Ir abu variantai gali būti normalūs. Gydytoja Sandhya Shukla aiškina, kad nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę – tai dar sveika norma, jei išmatos yra minkštos, o tuštinimasis nesukelia diskomforto.
Svarbiausia – reguliarumas pagal jūsų kūno ritmą. Ne kalendorius ar socialiniai lūkesčiai diktuoja, kada jums metas sėstis ant klozeto, o tai, kaip veikia jūsų virškinimas, ką valgote, kiek judate, kiek išgeriate vandens ir kaip jaučiatės emociškai.
Kas nutinka, kai viskas stringa
Kai tuštinimasis retėja, žarnyne kaupiasi tai, ko jūsų organizmui nebereikia. Ir nors daugelis bijo „apsinuodyti savo pačių išmatomis“, realybė daug paprastesnė. Kūnas, ypač žarnyno mikroflora, geba apsisaugoti nuo pažeidimų. Tačiau nepatogumų tikrai gali kilti.
Pirmiausia – pūtimas. Kai išmatos užsibūna, jos pradeda fermentuotis. Dėl to kaupiasi dujos, pilvas pasidaro išsipūtęs, atsiranda nemalonių garsų ar net spazmų. Dietologė Jenna Volpe yra sakiusi, kad tai itin dažnas pojūtis tarp žmonių, kurių mikrobioma skiriasi nuo įprastos – ypač jei linkę į vidurių užkietėjimą.
Dar vienas ženklas – sausos, kietos išmatos. Tuomet pats tuštinimosi veiksmas tampa skausmingas, gali sukelti hemorojų ar net išangės įtrūkimus. Pasak mitybos specialistės Amandos Saucedos, spaudimas į dubens dugną ilgainiui dar labiau apsunkina situaciją, o tai jau užburtas ratas.
Kaip žinoti, kada jau per ilgai?
Jei nejaučiate diskomforto, galite neiti į tualetą dvi, net tris dienas. Bet kai atsiranda pūtimas, skausmas ar sunkumas – tai signalas, kad organizmui kažko trūksta. Ypač svarbu stebėti, jei nemalonūs pojūčiai kartojasi arba trunka ilgiau nei savaitę.
Volpe rekomenduoja atkreipti dėmesį į išmatų spalvą ir formą – jei jos primena dešrelę ar bananą, viskas gerai. Bet jei jos sausos, tamsios ar sunkiai pasišalina – laikas veikti.
Patirtys iš virtuvės ir kiemo
Kai Lina pakeitė darbą ir pradėjo dažniau valgyti greitą maistą, jai ėmė skaudėti pilvą. „Pirmas kartas, kai neprisimenu, kada paskutinį kartą buvau tualete, mane nuoširdžiai išgąsdino“, – sako ji. Vėliau paaiškėjo, kad užteko daugiau vandens ir kasdienio pasivaikščiojimo, kad viskas susitvarkytų.
Tuo tarpu Tomas, kuris daug sportuoja, pastebėjo, kad baltyminė dieta sulėtino virškinimą. Tik pridėjęs daugiau vaisių ir grūdinių produktų, jis vėl pajuto, kad kūnas veikia taip, kaip reikia.
Smulkūs įpročiai, kurie pakeičia situaciją
Kartais pakanka paprastų žingsnių, kad žarnynas vėl judėtų be vargo:
- Gerkite daugiau vandens. Pluoštas be skysčių tampa kliūtimi, o ne pagalbininku.
- Judėkite kasdien. Net trumpas pasivaikščiojimas gali skatinti žarnyno judesius.
- Valgykite skaidulų turinčio maisto. Slyvos, avižos, kriaušės ar net šaukštas linų sėmenų gali padaryti stebuklą.
- Valdykite stresą. Įtempta galva dažnai reiškia sustingusį pilvą – ryšys tarp žarnyno ir nervų sistemos labai stiprus.
- Apsvarstykite papildus. Kai natūralūs metodai nepadeda, galima pabandyti magnį ar slyvų sultis, bet tik kaip pagalbinę priemonę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate skausmą, matote kraują išmatose ar netikėtai prarandate svorio, būtina pasitarti su gydytoju. Daktarė Shukla primena, kad tokie simptomai gali būti rimtesnės ligos ženklas, todėl ilgai delsti neverta. Gydytojas gali skirti papildomus tyrimus, pvz., kolonoskopiją, jei kyla įtarimų dėl žarnyno ligų ar net vėžio.
Ne visi tualeto įpročiai turi būti vienodi. Jei nesijaučiate blogai – galbūt toks jūsų ritmas. Tačiau jei kūnas siunčia ženklus, kad kažkas sustojo, verta į juos įsiklausyti. Keletas pakeitimų gyvenime gali padėti vėl jaustis lengviau – tiek fiziškai, tiek emociškai. Ir atminkite – rūpintis savimi nereiškia bijoti, o mokytis suprasti, kada kūnas šnabžda, o kada jau rėkia.