Kartais atrodo, kad tiesiog nepavyksta atsipalaiduoti – net ir tada, kai viskas aplink tylu. Kūnas pavargęs, o mintys bėga. Žinai tą jausmą? Galvoji, kad tai tik stresas ar pervargimas, bet kai kurie iš šių pojūčių gali būti susiję su vienu labai konkrečiu dalyku – per aukštu kortizolio lygiu.
Nors apie kortizolį dažnai kalbama kaip apie blogiuką, jis nėra priešas. Iš tiesų, tai hormonas, kuris kiekvieną dieną padeda mums išlipti iš lovos, suvirškinti maistą, išlaikyti dėmesį ar reaguoti į stresą. Problemos prasideda tuomet, kai jis tampa lyg įstrigęs „įjungtas“ režime – nuolat liepia kūnui būti pasiruošus kovoti ar bėgti, net kai tam visai nėra priežasties.
Kur slypi pavojus?
Daugumai žmonių organizmas geba reguliuoti kortizolį savaime. Bet kai spaudimas, įtampa, netvarkinga mityba ar prastas miegas tęsiasi ilgiau – kortizolis ima veikti prieš mus. Atsiranda simptomai, kurie ima griauti kasdienę savijautą.
Į ką verta atkreipti dėmesį?
Nors tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, yra keli ženklai, kuriuos dažnai pastebi žmonės, kai kortizolio lygis būna per aukštas.
1. Nepavyksta užmigti arba išlaikyti miego
Guli lovoje, akys plačiai atmerktos, o gal prabundi antrą nakties ir niekaip nebeužmiegi? Tai gali būti susiję su tuo, kad kortizolis vakare išlieka per aukštas. Jis turėtų būti žemas, kad kūnas galėtų ilsėtis, bet kai stresas ar kraujyje svyruojantis cukraus kiekis verčia jį kilti, atsipalaidavimas tampa beveik neįmanomas.
2. Riebalai kaupiasi pilvo srityje
Jei pastebėjai, kad pilvas tampa tarsi „saugykla“, nors nei mityba, nei judėjimas nesikeitė – tai gali būti hormoninis atsakas. Kortizolis, kaip išgyvenimo instinkto dalis, skatina riebalų kaupimąsi būtent šioje vietoje. Net ir tie, kurie atrodo liekni, gali jausti, kad drabužiai spaudžia per pilvą.
3. Jauti „nuovargį, bet esi budrus“
Fiziškai išsekęs, bet mintyse negali sustoti? Lyg esi pavargęs, bet kūnas vis dar įsitempęs? Šitas derinys dažnai yra kortizolio poveikio pasekmė. Jis aktyvina protą net tada, kai kūnui reikia poilsio. Ilgainiui tai gali paveikti atmintį, dėmesį, net sukelti migrenas.
Ką daryti, jei atpažinai save?
Nėra stebuklingo mygtuko, kuris staiga išjungtų streso hormoną. Bet yra keli žingsniai, kuriuos vertėtų išbandyti.
Keisk tai, ką valgai
- Rinkis maistą, kuris mažina uždegimą: riebios žuvys, linų sėmenys, spalvoti vaisiai, daržovės.
- Venk pertraukų tarp valgymų – stabilus cukraus lygis kraujyje ramina ne tik kūną, bet ir kortizolį.
- Pridėk daugiau skaidulų – jos maitina gerąsias žarnyno bakterijas, kurios veikia ne tik virškinimą, bet ir nuotaiką.
Išlaikyk stabilų ritmą
- Miegas – ne derybų objektas. Net viena bloga naktis gali sukelti uždegiminę reakciją.
- Verta nusistatyti konkretų miego laiką ir jo laikytis net savaitgaliais.
- Gera vakarinė rutina be ekranų ar dirgiklių padės smegenims „išsijungti“.
Įtrauk stresą valdančius įpročius
- Kvėpavimas, meditacija, dienoraščio rašymas ar net trumpas buvimas gamtoje – visa tai veikia tikrai.
- Ne dėl madingumo, o dėl to, kad tai padeda smegenims suprasti: viskas saugu.
Atkreipk dėmesį į žarnyną
- Imunitetas ir emocijos glaudžiai susiję su mikrobiomu.
- Jei dažnai skauda pilvą, pučia ar jaučiasi „nevirškinimas“, gali būti verta pasitikrinti dėl maisto netoleravimo ar disbalanso.
Asmeniškai
Ne vienas žmogus, pajutęs šiuos simptomus, ilgai manė, kad tai tiesiog pervargimas ar amžiaus pasekmės. Bet kai pagaliau buvo nustatytas aukštas kortizolio lygis – viskas susidėliojo į vietas. Pokyčiai neįvyksta per savaitę, bet kai miegas grįžta, kūnas pradeda „nuleisti garą“, o drabužiai vėl laisvėja – atsiranda ramybės jausmas.
Pabaigai
Jeigu jauti, kad kūnas dirba tarsi „aukšta pavara“, o tu jauti tik nuovargį – gali būti, kad reikia stabtelėti. Kortizolis – svarbus, bet kai jis tampa pagrindiniu kūno „vedliu“, gyvenimas ima jaustis kaip nuolatinis bėgimas. Pasikalbėk su specialistu, pradėk nuo mažų žingsnių ir suteik kūnui galimybę atsikvėpti.
