B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos veiklą, energijos apykaitą ir ląstelių sveikatą, tačiau kai kuriomis aplinkybėmis jų vartojimas gali būti pavojingas. Vartojant be gydytojo priežiūros arba esant tam tikroms ligoms, šie vitaminai gali sukelti nepageidaujamų organizmo reakcijų, pabloginti sveikatos būklę ar net sutrikdyti vaistų veikimą.
Alergija ir padidėjęs jautrumas
Vitaminų papildai dažnai turi papildomų medžiagų – dažiklių, stabilizatorių ar kvapiklių, kurie gali sukelti alergines reakcijas. Alergijos simptomai – bėrimas, niežulys, veido patinimas ar kvėpavimo sutrikimai – pasireiškia greitai ir reikalauja nutraukti vartojimą. Ypač pavojinga yra reakcija į vitaminą B12 – dėl jame esančio kobalto kai kuriems žmonėms pasireiškia stipri netolerancija.
Inkstų ir kepenų ligos
Inkstai ir kepenys yra pagrindiniai organai, atsakingi už vitaminų metabolizmą ir šalinimą. Sergant kepenų ciroze, hepatitu ar inkstų nepakankamumu, net įprastos papildų dozės gali sukelti toksišką medžiagų kaupimąsi. B3 (niacinas) ypatingai apkrauna kepenis – jo didelės dozės (>500 mg) sukelia fermentų aktyvumo padidėjimą, o B6 (virš 200 mg/d.) – inkstų apkrovimą ir nervų pažeidimus.
Vaistų sąveika su B grupės vitaminais
Kai kurie vitaminai mažina vaistų veiksmingumą arba didina šalutinio poveikio riziką. Metforminas mažina B12 absorbciją, o priešepilepsiniai vaistai mažina folio rūgšties (B9) kiekį. Chemoterapinių vaistų veiksmingumą gali trikdyti B grupės vitaminų vartojimas, ypač jei vartojama folio rūgštis be onkologo žinios. Taip pat reikalingas atsargumas vartojant antibiotikus, hormoninius kontraceptikus ar statinus.
Nėštumas ir žindymas
Nors folio rūgštis (B9) yra būtina nėštumo pradžioje, kitų B grupės vitaminų vartojimas be dozės pritaikymo gali sukelti riziką. Per didelės B6 dozės gali dirginti nervų sistemą, o perteklinis B12 gali paveikti vaisiaus vystymąsi. Žindymo laikotarpiu per kraują į pieną patenkančios medžiagos veikia kūdikį – todėl būtina gydytojo priežiūra.
Specifinės būklės, reikalaujančios atsargumo
Sergant podagra, niacinas gali išprovokuoti paūmėjimą. Turint žemą kraujospūdį, šis vitaminas jį dar labiau sumažina. B6 gali trikdyti Parkinsono ir epilepsijos gydymą. Žmonėms, sergantiems Leberio paveldima optine neuropatija (LHON), nerekomenduojamas vitaminas B1.
Šalutiniai poveikiai perdozavus
Didelės B grupės vitaminų dozės dažniausiai sukelia šiuos simptomus: pykinimą, viduriavimą, odos paraudimą, dirglumą, galvos skausmą, nemigą. Ilgalaikis B6 perdozavimas sukelia neuropatiją – pasireiškia rankų ar kojų dilgčiojimas, silpnumas, koordinacijos sutrikimai. B3 (niacinas) sukelia paraudimą („flush“) ir kepenų fermentų padidėjimą. Tokie poveikiai būdingi tik vartojant sintetinius papildus – natūraliai maiste esančios formos šių rizikų nekelia.
Kam reikalinga gydytojo priežiūra?
B grupės vitaminų vartojimą būtina suderinti su gydytoju šiais atvejais:
- sergant lėtinėmis ligomis (diabetu, inkstų ar kepenų ligomis);
- vartojant reguliarius vaistus;
- po chirurginių intervencijų;
- nėštumo ir žindymo laikotarpiu;
- esant polinkiui į alergiją;
- turint virškinimo, skydliaukės ar psichikos sutrikimų.
Gydytojas ne tik įvertina galimą sąveiką, bet ir skiria reikiamą dozę. Esant poreikiui, gali būti atliekami kraujo tyrimai vitaminų kiekiui sekti.
Saugesnė alternatyva – natūralūs šaltiniai maiste
Jei nėra specifinių trūkumų, B grupės vitaminų geriau gauti su maistu: mėsa (ypač jautiena, kepenys), žuvis (lašiša, tunas), kiaušiniai, pilno grūdo produktai, lapinės daržovės, pupelės. Tokiu būdu ne tik užtikrinamas geresnis pasisavinimas, bet ir išvengiama perdozavimo rizikos.
B grupės vitaminai netinka visiems. Jų reikėtų vengti sergant inkstų ar kepenų ligomis, vartojant specifinius vaistus, nėštumo ar žindymo laikotarpiu, esant alergijai ar retoms genetinėms ligoms. Per didelės dozės sukelia nervų, virškinimo, odos bei kepenų sutrikimus. Saugiausias sprendimas – gauti B grupės vitaminus iš subalansuoto maisto ir pasitarti su gydytoju prieš pradedant papildų vartojimą.
