Kai esi giliai paniręs į apatiją, kai net skambutis artimam žmogui atrodo per sunkus, pradedi ieškoti atsakymų visur – net ir ten, kur anksčiau netikėjai. Natūralios priemonės daugeliui tampa tuo šiaudu, už kurio kabinamasi, kai vaistai sukelia nepageidaujamas reakcijas, o terapija – per toli ar per brangi. Bet ar jos veikia?
Kai paprasta žolė tampa viltimi
Turbūt esi girdėjęs apie jonažolę. Ne kartą. Ji dažnai minima kaip liaudiška pagalba nuotaikai gerinti. Bet čia svarbu būti atsargiam. Nors kai kuriems žmonėms ji tikrai padeda jaustis šiek tiek geriau, jei vartoji kitus vaistus – ypač nuo depresijos, kraujo spaudimo ar net kontraceptikus – tai gali sukelti stiprią organizmo reakciją.
Remiantis daugiau nei 30 tyrimų analize, jonažolė buvo veiksmingesnė nei placebas lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Tačiau jei depresija rimtesnė – vien žolelių gali neužtekti.
SAMe – natūrali medžiaga su dvigubu veidu
SAMe – tai medžiaga, kuri tavo kūne gaminasi natūraliai. Ji susijusi su nuotaikos reguliavimu ir nervų sistemos veikla. Kai kurie žmonės renkasi SAMe kaip papildą, tikėdamiesi pagerinti emocinę savijautą. Tačiau yra vienas didelis „bet“ – jei sergi bipoliniu sutrikimu, ši medžiaga gali sukelti manijos epizodus.
Kita vertus, kai kas tvirtina, kad 1600 mg SAMe per dieną padėjo atsitiesti. Tiesa, tokia dozė kainuoja nepigiai – tiek pinigų, tiek organizmo resursų.
Trūksta B grupės vitaminų? Nuotaika gali kristi
B9 (folio rūgštis) ir B12 nėra tik „dėl grožio“ – jie padeda smegenims gaminti serotoniną. O tai viena iš pagrindinių nuotaikos „valdymo“ medžiagų. Jeigu tavo kraujyje trūksta šių vitaminų, net pats geriausias antidepresantas gali neveikti taip, kaip turėtų.
Kartais net paprasti kraujo tyrimai gali parodyti, kad depresijos priežastis slepiasi ne galvoje, o lėkštėje.
Judesys, kuris keičia dieną
Kartais atrodo, kad sunku net išlipti iš lovos. Tačiau jei kažkaip pavyksta – ir nueini į jogą ar pasivaikščioti – nuotaika šiek tiek pakyla. Tai ne sutapimas. Tyrimai rodo, kad trys 45 minučių treniruotės per savaitę gali reikšmingai sumažinti depresijos simptomus. Ir tam nebūtina prakaituoti salėje – užtenka vidutinio intensyvumo pasivaikščiojimų.
Pabandyk – net jeigu iš pradžių atrodys beprasmiška.
Maistas, kuris gali prislopinti nuotaiką
Kai jauti nuolatinį nuovargį ir liūdesį, saldumynai tampa maža paguoda. Bet ar tikrai? Didelis kiekis rafinuoto cukraus veikia mūsų nuotaiką kaip karuselė – trumpas džiaugsmas, po kurio seka dar gilesnis nuopuolis. Ilgainiui toks mitybos įprotis gali net paskatinti depresijos vystymąsi.
Keisk saldumynus į maistą, kuriame daug omega-3, B grupės vitaminų, skaidulų. Skonis gal ir mažiau „džiugina“, bet kūnas – dėkoja.
Gamta veikia kaip natūralus vaistas
Yra kažkas raminančio vaikščiojant po mišką. Ir tai ne tik vaizduotė. Medžiai išskiria medžiagas, kurios veikia mūsų organizmą – mažina streso hormonus, skatina gerą nuotaiką. Net trumpas pasivaikščiojimas parke gali sumažinti nerimą ir nuovargį.
Pabandyk savaitgalį ne „užsisukti“ socialiniuose tinkluose, o tiesiog išeiti pasivaikščioti – vienas arba su žmogumi, kuriuo pasitiki.
Ačiū – žodis, kuris gydo
Gratitude journaling – ne mada, o veiksmingas įprotis. Tyrimai rodo, kad dėkingumo išreiškimas, ypač raštu, suaktyvina smegenų zonas, susijusias su geresne nuotaika. Nereikia didelių minčių – užtenka kelių eilučių apie tai, kas tądien buvo gera.
Kai kurie mano pažįstami pradėjo dienoraščius tiesiog rašydami „šiandien vertinu…“ – ir tai keitė jų vakarus.
Vienatvė – tyli depresijos sąjungininkė
Sunkiausia, kai niekas neskambina. Kai atrodo, kad visiems tu – paskutinėje vietoje. Tačiau dažnai tai ne realybė, o ligos balsas. Skambink pats. Išeik susitikti. Įsijunk kamerą pokalbiui, net jei nesi nusiteikęs kalbėti daug. Buvimas su kitais – tai maistas mūsų emocijoms.
Pabandyk savanorystę – ne dėl kitų, o dėl savęs. Ji sumažina vienišumo jausmą ir padeda sugrįžti į bendrystę.
Daktaras Daniel B. Block primena: ne viskas išgydoma papildais
Amerikos psichiatras Daniel B. Block ne kartą yra įspėjęs, kad natūralios priemonės tinka ne visiems. Ypač – sunkios depresijos atvejais. Papildai, žolelės, net ir gyvenimo būdo pokyčiai yra tik pagalbinės priemonės. Tikras gydymo planas dažniausiai apima ir pokalbių terapiją, ir vaistus.
Jei reikia – kreipkis
Jei skaitai šias eilutes ir jauti, kad tau labai sunku, kreipkis į savo gydytoją ar psichologą.Pagalba yra – ir jos prašyti nėra silpnumo ženklas.
Kartais mažas žingsnis – kaip rytinis pasivaikščiojimas ar viena kapsulė SAMe – tampa pirmu žingsniu atgal į save. Nepalik savęs vieno.